Lietuvos mokykloms artimiausią dešimtmetį teks susidurti su dviem iš pirmo žvilgsnio prieštaringais iššūkiais: nors prognozuojama, kad mažės 5–14 metų vaikų, pedagogų bendruomenė sensta, o mokytojų trūkumas išliks. Tai nurodoma naujausioje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) apžvalgoje „Education at a Glance 2026“.
2024 metais 42 proc. Lietuvos pradinio ir vidurinio ugdymo mokytojų buvo 55 metų ar vyresni. EBPO šalių vidurkis tuo metu siekė 23 proc.
Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) skaičiavimais, 2026–2031 metais Lietuvai reikės maždaug 6,7 tūkst. naujų dalykų mokytojų. Vis dėlto per tą patį laikotarpį pedagogikos studijas, prognozuojama, baigs tik apie 4,2 tūkst. absolventų. Didžiausias poreikis bus anglų kalbos, matematikos ir lietuvių kalbos mokytojams.
Organizacijos „Švietimas #1“ vadovė Laura Tilvytė pabrėžia, kad vien didesnio stojančiųjų į pedagogikos studijas skaičiaus nepakaks. Beveik pusė pedagogikos bakalauro studijas baigusių žmonių mokyklose nedirba, o dalis jaunesnių nei 30 metų pagrindinio ugdymo mokytojų profesiją palieka per pirmuosius penkerius darbo metus.
L. Tilvytės teigimu, būsimus mokytojus reikia ne tik pritraukti, bet ir geriau parengti darbui klasėje, suteikti pagalbą pradėjus dirbti bei sudaryti aiškias profesinio augimo galimybes, kad jie mokykloje pasiliktų.
Kartu su ISM universitetu parengtame Švietimo kelrodyje siūloma būsimus pagrindinės mokyklos mokytojus rengti pagal bent dviejų dalykų programas. Taip pat jie turėtų būti ruošiami dirbti su skirtingo amžiaus mokiniais.
Dokumente siūloma daugiau dėmesio skirti praktiniam pedagogų pasirengimui ir sudaryti palankesnes sąlygas į mokyklas ateiti kitų sričių specialistams. Jų pedagoginis pasirengimas būtų derinamas su apmokamu darbu mokykloje.
Siekiant padėti pradedantiems mokytojams, siūloma pirmuosius trejus metus jiems skirti apmokamą mentorių ir mažesnį pamokų krūvį. Tai suteiktų daugiau laiko pasiruošti pamokoms, su patyrusiu kolega aptarti sudėtingas situacijas ir palaipsniui įsitvirtinti profesijoje.
EBPO apžvalgoje, paremtoje TALIS 2024 apklausos duomenimis, nurodoma, kad antrosios karjeros mokytojai sudaro 7 proc. Lietuvos pagrindinio ugdymo mokytojų. EBPO šalyse šis rodiklis vidutiniškai siekia 8,4 proc.
Švietimo kelrodyje taip pat numatoma keisti mokytojų karjeros modelį. Dabartines kvalifikacines kategorijas siūloma pakeisti profesinio augimo pakopomis. Aukštesnė pakopa būtų siejama ne tik su darbo stažu, bet ir su mokytojo kompetencijomis, darbo kokybe bei prisiimamomis papildomomis atsakomybėmis. Šios pakopos būtų periodiškai peržiūrimos.
Patyrusiems pedagogams siūloma dalį darbo laiko skirti mentorystei, kolegų konsultavimui ir būsimų mokytojų rengimui. Už tokias papildomas atsakomybes jiems būtų mokamas didesnis atlygis.
L. Tilvytė teigia, kad patyręs mokytojas gali padėti augti visai komandai, tačiau mentorystei ir kolegų konsultavimui būtina skirti ir laiko, ir papildomai atlyginti. Tai leistų mokykloms išsaugoti sukauptą patirtį, o naujiems pedagogams greičiau įgyti pasitikėjimo ir išmokti kokybiškai dirbti.
EBPO taip pat vertino mokytojų darbo sąlygas ir atlyginimus. Lietuvoje ikimokyklinio ir pagrindinio ugdymo mokytojai vidutiniškai uždirba apie 1 proc. daugiau nei kiti aukštąjį išsilavinimą turintys darbuotojai. Tačiau savo atlyginimu patenkinti 28,4 proc. pagrindinio ugdymo mokytojų, kai EBPO šalių vidurkis siekia 38,7 proc.
Kitomis darbo sąlygomis, neįskaičiuojant atlyginimo, patenkinti 77,4 proc. mokytojų. EBPO vidurkis yra 68,4 proc. Be to, 71,6 proc. mokytojų nurodė, kad jų mokyklų mokinių tėvai juos vertina ir gerbia.
