Šalyje kilus rezonansui dėl pedofilijos atvejų, Vyriausybė pristatė planą, kuriuo siekiama stiprinti vaikų apsaugą nuo seksualinio smurto. Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė siūlo griežtinti bausmes už seksualinius nusikaltimus, o kartu su Sveikatos apsaugos ministerija numatoma savanoriškai medikamentinei kastracijai skirtų vaistų kompensacija pedofilams, kurie patys kreiptųsi pagalbos.
Seksualiniais nusikaltimais prieš vaikus kaltinamas buvęs kunigas Tadas Švedavičius teismuose pripažįsta kaltę tik iš dalies. Įtariama, kad seksualinius nusikaltimus prieš vaikus jis vykdė du dešimtmečius, tuo pat metu dirbdamas kunigu ir bendraudamas su vaikais.
Šiemet teismą pasiekė ir konservatorių eksparlamentaro Kristijono Bartoševičiaus byla. Gegužę jis buvo nuteistas septyneriems metams kalėti už vieno vaiko išžaginimą ir trijų vaikų tvirkinimą.
Šie atvejai sulaukė didelio visuomenės dėmesio, todėl valdžia paskelbė planuojamas priemones. Premjeras Mindaugas Sinkevičius teigia, kad reikėtų sukurti seksualinius nusikaltimus įvykdžiusių asmenų registrą. Jis tokio sprendimo būtinybę grindė pavyzdžiu iš savo gimtojo miesto, kur tėvai pastebėjo žmogų, kelis kartus stebėjusį vaikus žaidimų aikštelėje. Vėliau paaiškėjo, kad šis asmuo buvo teistas už seksualinio pobūdžio nusikaltimus.
Specialistė įspėja dėl galimo netikro saugumo jausmo
Tačiau specialistai abejoja, ar vien registras užkirstų kelią nusikaltimams. T. Švedavičiaus atvejis rodo, kad žmogus gali ilgą laiką dirbti su vaikais, jei nėra teistas – tokiu atveju jis į registrą taip pat nebūtų patekęs.
Organizacijos „Ribologija“ viena iš įkūrėjų Reda Jureliavičiūtė kelia klausimą, ar registras nesukurtų klaidingo saugumo įspūdžio. Anot jos, dalis tokius nusikaltimus darančių žmonių registre nebūtų, todėl tai galėtų sudaryti įspūdį, kad aplinkoje nėra grėsmės, nors konkretus asmuo dar galėjo būti nenustatytas arba į sąrašą nepatekęs.
R. Tamašunienė teigia, kad jos pateiktą planą būtų įmanoma įgyvendinti iki kitų metų pradžios. Vis dėlto pats seksualinių nusikaltėlių registras artimiausiu metu neatsiras, nes pasiūlymai dar bus svarstomi Seime. Todėl konkrečių pokyčių greitai, tikėtina, nebus.
Siūloma ilginti bausmes už seksualinius nusikaltimus
Vienas pagrindinių plano punktų – griežtesnės sankcijos. Šiuo metu už atitinkamus seksualinius nusikaltimus numatyta nuo 4 iki 10 metų laisvės atėmimo. Ministrė siūlo šį intervalą pakeisti į 6–12 metų, o minimali bausmė už išžaginimą turėtų siekti 8 metus.
Diskusijas dėl bausmių griežtinimo skatina ir atvejai, kai prievartautojai išvengia realaus įkalinimo arba sulaukia minimalių laisvės suvaržymų. Šiemet teismas nusprendė, kad Anykščiuose, nuotykių parke, merginą išžaginusiam animatoriui bus skirta švelnesnė bausmė, kurios vykdymas atidėtas dvejiems metams. Šiuo metu jis lieka laisvėje.
R. Jureliavičiūtė pabrėžia, kad svarbu sukurti veikiančią sistemą, kuri apsaugotų nukentėjusius žmones ir užtikrintų tinkamas pasekmes nusikaltimus įvykdžiusiems asmenims. Kartu, jos teigimu, būtina vertinti, ar institucijos turi pakankamai kompetencijų konkrečioms situacijoms įvertinti.
Plane taip pat numatoma gerinti psichologinės pagalbos prieinamumą. Be to, Sveikatos apsaugos ministerijai kartu su Teisingumo ministerija siūloma kompensuoti medikamentinę kastraciją tiems pedofilams, kurie savanoriškai norėtų gydytis ir kreiptųsi pagalbos.
