Prancūzijoje nuo pirmadienio turėtų atsinaujinti gimnazijų blokados. Moksleivių organizacijos „Lyceens!“ vadovas Pierre’as Sourzat pareiškė, kad vyriausybės pasiūlytos priemonės protestuotojų reikalavimų neišsprendžia.
Šeštadienį visoje šalyje vykusiose demonstracijose, kurios surengtos jau trečią savaitgalį iš eilės, dalyvavo šimtai tūkstančių žmonių. Tarp protestuotojų buvo moksleivių ir studentų.
Gimnazistams po dviejų savaičių atostogų grįžtant į pamokas, kai kuriose mokyklose blokados prasidės pirmadienį, sakė P. Sourzat. Jo teigimu, nuo antradienio protestai bus dar labiau pastebimi, nors dalis mokyklų gali būti užblokuotos jau sekmadienį.
„Lyceens!“ vadovas taip pat pareiškė palaikantis moksleivius, kurie nuo pirmadienio blokuos savo mokyklas.
Protestų judėjimas prieš augančias kainas Prancūzijoje įsiplieskė po kelias savaites trukusių moksleivių demonstracijų. Jose buvo reiškiamas nepasitenkinimas prastėjančiomis mokymosi sąlygomis ir didėjančia nelygybe.
Pirmadienį vyriausybė paskelbė priemonių paketą, kuriuo siekiama atsižvelgti į protestuojančių moksleivių reikalavimus. Plane numatyta keisti priėmimo į universitetus sistemą ir skirti paskolų mokykloms atnaujinti.
Studentų profesinės sąjungos „Union etudiante“ atstovė spaudai Sabrine Kharbach šeštadienį teigė, kad universitetų ir gimnazijų blokados planuojamos antradienį ir ketvirtadienį.
Prezidentas Emmanuelis Macronas paragino mokinius ramiai sugrįžti į pamokas ir tvirtino, kad jaunimo balsas buvo išgirstas. Tačiau P. Sourzat su tuo nesutiko, sakydamas, kad prezidentas moksleivių neišgirdo.
Jo vertinimu, vyriausybės pasiūlymai tėra paviršutiniškas sprendimas, kuris nesprendžia pagrindinių problemų.
P. Sourzat kritikavo ir siūlomą stojimo į universitetus platformos pertvarką. Jo teigimu, ši sistema ilgą laiką kritikuota dėl skaidrumo stokos, tačiau pakeitimai neišspręs vietų aukštosiose mokyklose trūkumo.
Jis taip pat atmetė vyriausybės planą mažinti klasių dydį, nes ši priemonė būtų taikoma tik dešimtoms klasėms. Moksleivių organizacija, anot jo, reikalavo mažesnių klasių visose pakopose.
Prancūzijos ekonomikai, antrai pagal dydį euro zonoje, atsidūrus ties recesijos riba ir šaliai susiduriant su būtinybe kontroliuoti skolą, vyriausybės galimybės protestams numalšinti skirti papildomų lėšų yra ribotos.
