Šeštadienį Vokietijoje į gatves išėjo tūkstančiai jaunų žmonių. Jie prisijungė prie Europoje plintančių jaunimo protestų prieš politinį elitą, kuris, demonstrantų nuomone, nesprendžia jaunajai kartai svarbių problemų.
Berlyne, Frankfurte, Kelne ir dešimtyse kitų miestų akcijas surengė grupė „GenZ regelt!“ („Z karta susitvarkys!“). Judėjimą paskatino panašūs protestai Prancūzijoje, Italijoje ir kitose Europos šalyse.
Vokietijoje viešajai tvarkai užtikrinti buvo pasitelkti tūkstančiai policijos pareigūnų. Kai kurios parduotuvės užkalė vitrinas, nes nerimavo dėl galimo smurto. Per kai kurias demonstracijas buvo leidžiami fejerverkai, keli žmonės sulaikyti, tačiau iki ankstyvo vakaro protestai daugiausia išliko taikūs.
Demonstrantai laikė plakatus su užrašais „Laikas pasipriešinimui“ ir „Merzas privalo pasitraukti“, taip išreikšdami nepasitenkinimą konservatorių kancleriu Friedrichu Merzu.
Judėjimo „GenZ regelt!“ atstovė Veronika Dinter teigė, kad protestuotojai reikalauja galimybės gyventi taip, kad orus gyvenimas būtų pasiekiamas kiekvienam. Pasak jos, vis mažiau žmonių tiki geresne ateitimi, jei dabartinė padėtis nesikeis.
Jaunuoliai kritikuoja dideles pragyvenimo išlaidas, prastą mokyklų būklę, vyriausybės taupymo politiką ir sprendimus, kurie, jų vertinimu, priimami beveik neatsižvelgiant į jaunąją kartą.
Protestuotojų nepasitenkinimą taip pat kursto smarkiai padidėjusios karinės išlaidos ir naujas savanoriškos tarnybos modelis. Juo siekiama išplėsti kariuomenę, tačiau jaunuoliai baiminasi, kad tai gali būti žingsnis privalomosios karo tarnybos sugrąžinimo link.
Protestų dalyvių buvo mažiau, nei tikėtasi
Nors organizatoriai skelbė apie didelį susidomėjimą, realus dalyvių skaičius buvo mažesnis, nei prognozuota. Prieš akcijas teigta, kad protestuose visoje Vokietijoje užsiregistravo daugiau nei 170 tūkst. žmonių.
Kelno policija pranešė, kad mieste susirinkusiųjų skaičius nepasiekė 15 tūkst. užsiregistravusių dalyvių, tačiau tikslaus protestuotojų skaičiaus nepateikė. Berlyne demonstravo apie 2,7 tūkst. žmonių, Miunchene – maždaug 1,8 tūkst., o Frankfurte – apie 1 tūkst.
Pareigūnai nuogąstavo, kad per Heloviną vykstančias demonstracijas gali lydėti smurtas, panašus į tą, kuris jau buvo stebimas kitose Europos valstybėse.
Prancūzijoje protestai vyko jau trečią savaitgalį iš eilės. Spalio 17-ąją surengtos demonstracijos šioje šalyje peraugo į vienas didžiausių pastarųjų metų riaušių.
Berlyno pareigūnai palaikė ryšį su kolegomis Prancūzijoje ir Italijoje, nes baiminosi, kad prie protestų Vokietijoje gali mėginti prisidėti radikalai iš užsienio. Vis dėlto prieš demonstracijas institucijos teigė neturinčios duomenų apie konkrečius smurto planus.
Taip pat pabrėžta, kad protestuose nebus toleruojamos ekstremistinės grupės, antikonstituciniai simboliai, rasizmas ar neapykantos kurstymas – nepriklausomai nuo to, iš kurios politinės pusės tai kiltų.
Protestų judėjimus analizuojantis ekspertas Christianas Volkas teigė, kad Vokietijoje yra sąlygų dideliam judėjimui susiformuoti. Vis dėlto Berlyno Humboldtų universiteto ekspertas naujienų agentūrai AFP sakė, kad Vokietijos situacija skiriasi nuo Prancūzijos, kurioje susiformavusios visiškai kitokios konfrontacinių protestų tradicijos.
