Vilniaus rajone pareigūnai aptiko vieną didžiausių narkotikų laboratorijų Baltijos šalyse. Joje rasti dideli sintetinių narkotikų kiekiai, o dėl veiklos sulaikyti keturi įtariamieji. Vis dėlto ekspertai pripažįsta, kad kol kas neįmanoma tiksliai pasakyti, kiek panašių nelegalių gamyklų dar gali veikti Lietuvoje.
Apie laboratorijos mastą, jos atsiradimo priežastis ir organizuoto nusikalstamumo tendencijas „Žinių radijo“ laidoje kalbėjosi Europos kibernetinių nusikaltimų centro vadovas Edvardas Šileris ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro vadovas Arūnas Maskoliūnas.
Vienas didžiausių pastarojo meto radinių
A. Maskoliūno teigimu, šis fabrikas šiuo metu yra didžiausias Lietuvoje sulaikytas narkotikų gamybos objektas, nors skirtumas nuo kitų panašių atvejų nėra didelis. Jo vertinimu, svarbiausia ne vien laboratorijos dydis, bet tai, kad organizuotas nusikalstamumas ir toliau ieško galimybių veikti įvairiose Europos valstybėse.
Šiuo atveju gamyklos veiklą Lietuvoje inicijavo ne šalies piliečiai, o Nyderlandų pilietis. Tai leidžia manyti, kad pagaminti narkotikai galėjo būti skirti platinti kitose Europos šalyse.
Pasak A. Maskoliūno, tokie kiekiai nebūtų gaminami be paklausos. Vis dėlto pareigūnai nesiima prognozuoti, kokia dalis produkcijos galėjo likti Lietuvoje, nes narkotikai nebuvo išplatinti.
Lietuva pasirinkta dėl galimybių veikti Europoje
Vertindamas, kuo Lietuva galėjo patraukti užsienio nusikaltėlius, A. Maskoliūnas teigė, kad šalis jiems tapo vieta, kurioje buvo pabandyta pradėti veiklą. Jo manymu, įtariamieji galėjo įvertinti, kad Lietuva nėra tinkamiausia vieta tokiam verslui – tai priklauso nuo teisėsaugos gebėjimo kontroliuoti kriminogeninę situaciją ir atpažinti į šalį atvykstančius rizikingus asmenis.
Keturi sulaikyti asmenys buvo susiję su laboratorijos organizavimu ir jos atidarymu. Tačiau, kaip pabrėžė Lietuvos kriminalinės policijos biuro vadovas, neaišku, kiek žmonių vėliau būtų įsitraukę į narkotikų platinimą – nuo organizuotų grupių iki tarptautinių nusikalstamų susivienijimų.
Šis atvejis, jo teigimu, rodo dvi aplinkybes: tokio lygio gamybos vietą gali įkurti gana nedidelis žmonių skaičius, tačiau Lietuvos policija geba nustatyti ir sustabdyti net mažų grupių neteisėtą veiklą.
Narkotikai Europoje tebėra itin pelninga veiklos sritis
E. Šileris teigė, kad narkotikai daugelį dešimtmečių išlieka viena pelningiausių organizuoto nusikalstamumo sričių. Kitos svarbios kryptys – tarptautinė migracija ir įvairaus pobūdžio sukčiavimas: internetinis, elektroninis bei telefoninis.
Jo vertinimu, viena iš priežasčių, kodėl laboratorija įkurta Lietuvoje, yra šalies priklausymas Šengeno erdvei. Gaminant narkotikus Europoje ieškoma vietos, iš kurios produkciją būtų galima patogiai gabenti ir parduoti, nes tarp Šengeno valstybių de facto nėra kontrolės.
E. Šileris pabrėžė, kad laboratorijos veiklos išaiškinimas dar gamybos pradžioje rodo gerus Lietuvos kriminalinės žvalgybos rezultatus. Lietuva, jo teigimu, yra viena iš nedaugelio valstybių, turinčių tokį specifinį įrankį, ir geba juo pasinaudoti.
Internetiniai sukčiavimai visame pasaulyje jau konkuruoja su narkotikų pelnais, tačiau narkotikų verslas savo reikšmės neužleidžia. Organizuotą nusikalstamumą, pasak eksperto, pirmiausia vienija pinigai, rinka ir galimybė uždirbti.
Keturių įtariamųjų skaičius gali rodyti, kad pradžioje į veiklą stengiamasi įtraukti tik tiek žmonių, kiek būtina gamybai pradėti. Platesnis ratas reikštų didesnę išaiškinimo riziką ir didesnį pelno dalijimąsi.
Tokiai veiklai reikia sujungti įvairius komponentus, turėti cheminių žinių ir žinoti, kur produkciją būtų galima parduoti didmena. E. Šilerio vertinimu, šiuo atveju pagaminti narkotikai nebuvo skirti mažmeninei prekybai Lietuvoje – jų kiekiai buvo pakankami Europos rinkai.
Didžiausia sintetinių narkotikų gamyba Europos rinkai telkiasi Nyderlanduose ir Belgijoje. Todėl tai, kad vienas laboratorijos organizatorių buvo iš vienos šių šalių, gali reikšti bandymą rasti kitą gamybos vietą arčiau regionų, kuriuose planuota prekiauti, pavyzdžiui, Čekijos ar kitų valstybių rinkų.
Šengeno erdvė nusikaltėlių gali būti vertinama kaip viena bendra teritorija. Panašiai naudojamasi ir jūrų uostais, per kuriuos į Europos Sąjungą galima lengviau gabenti krovinius. E. Šileris išreiškė viltį, kad Vilniaus rajone atskleista laboratorija liks vienkartiniu atveju, o ne taps pasikartojančiu reiškiniu.
Tikslaus tokių laboratorijų skaičiaus nėra
Paklaustas, kiek panašių fabrikų dar gali veikti Europoje ar Lietuvoje, E. Šileris atskyrė informaciją nuo įrodymų. Pareigūnai gali turėti pagrįstų įtarimų ir rinkti duomenis, tačiau norint pradėti procesą būtina nustatyti konkrečią vietą ir surinkti pakankamai įrodymų.
Vien žinojimo, kad kažkas galbūt vykdo nusikalstamą veiklą, nepakanka. Tokie tyrimai nėra momentiniai ir paprastai neužtrunka tik savaitę.
Ekspertas pabrėžė, kad tai nėra viešosios policijos darbas, kai įvykis pastebimas ir įtariamasis iškart sulaikomas. Kriminaliniai tyrimai grindžiami kryptingu įrodymų rinkimu ir veiklos fiksavimu, o tam dažniausiai prireikia ne vienos dienos ir ne vienos savaitės.
