Mindaugo Sinkevičiaus Vyriausybei minint pirmąsias šimtą darbo dienų, o Seimui svarstant kitų metų biudžetą, premjero veikla vertinama nevienareikšmiškai. E. Gentvilas tvirtina, kad M. Sinkevičius ne viską kontroliuoja savo partijoje, o R. Baranovas labiau pabrėžia jo ryšį su šalies merais.
Vienas dažniausių priekaištų premjerui – esą jam stinga lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar šis vertinimas pagrįstas, ar tiesiog kartojamas tuomet, kai nebeturima kitų argumentų.
E. Gentvilo teigimu, M. Sinkevičius visiškai be lyderystės nėra, tačiau jos trūkumą esą rodo ir pasigirstantys palyginimai, kad premjeras „dudena Brazauskiškai“.
Politikas atkreipė dėmesį į M. Sinkevičiaus patirtį: jis buvo meras, trumpai dirbo ministru, vėliau vėl vadovavo savivaldybei, buvo teisiamųjų suole, o iš jo faktiškai atėjo į premjero pareigas. E. Gentvilas sakė nenorintis lyginti šios patirties su A. Brazausko patirtimi, tačiau mano, kad toks naratyvas primetamas žmogui, kuris pagal lyderystę šiek tiek atsilieka.
Jo nuomone, M. Sinkevičių būtų galima lyginti ir su Inga Ruginiene, prieš kelis mėnesius tapusia premjere. E. Gentvilas pabrėžė, kad M. Sinkevičius turi nemažai gerų savybių, todėl jo nuvertimas iš pareigų nesiejamas vien su tuo, kad Vyriausybė dirba tik šimtą dienų.
Opozicija, anot jo, nuo pat pradžių perspėjo, kad valdantieji pernelyg dažnai keičia Vyriausybes ir kiekvieną kartą po naujos priesaikos tikisi šimto dienų ramybės. Tačiau, nors ramybės nebuvo, išpuolių prieš M. Sinkevičių taip pat esą netrūko. E. Gentvilo vertinimu, tam buvo pakankamai problemų.
Jis išskyrė neatitikimą tarp premjero pradžioje skelbtų raginimų vienytis ir dabartinės padėties, kai pati valdančioji dauguma, jo teigimu, nėra tinkamai informuota net apie biudžeto projektą. Opozicijos atstovas taip pat kritikavo M. Sinkevičiaus sprendimą į išvažiuojamąjį posėdį Klaipėdoje kviesti valdančiųjų Seimo narius iš šio miesto, bet ne opozicijos atstovus.
Vis dėlto, E. Gentvilo manymu, esminis panašumas tarp M. Sinkevičiaus ir A. Brazausko yra tai, kad abu buvo paskutiniai premjerai iki M. Sinkevičiaus, kurie tuo metu nebuvo Seimo nariai. Jis perspėjo, kad premjeras, nebūdamas kasdienio parlamentinio gyvenimo dalimi, negali būti visapusiškai informuotas: informacija jį gali pasiekti atrinkta, o kai kuriais atvejais – net sąmoningai iškraipyta tam tikrų grupių ar pogrupių.
Politikas pripažino, kad šios problemos buvo numatomos iš anksto, tačiau kartu sakė, jog M. Sinkevičiaus pasirodymas per pirmąsias šimtą dienų nėra pats blogiausias, palyginti su kai kuriais kitais atvejais.
Baranovas: premjerui ramybės netrūksta
R. Baranovas teigė, kad kalbant apie M. Sinkevičiaus panašumą į A. Brazauską pirmiausia turimos omenyje teigiamos savybės – ramybė ir ūkiškumas. Jo vertinimu, M. Sinkevičius šias savybes tikrai turi.
Pasak R. Baranovo, premjeras pareigas pradėjo eiti sudėtingu metu. Iki kadencijos pabaigos likus maždaug dvejiems metams, realiai pusei kadencijos, esą nebėra pakankamai laiko ir fiskalinės erdvės pradėti milžiniškas reformas. Tokiomis aplinkybėmis, politiko manymu, M. Sinkevičius tvarkosi gerai, o politiniame gyvenime atsirado daugiau ramybės.
R. Baranovas sakė, kad M. Sinkevičius iš prigimties yra ramus žmogus. Be to, premjeras turi stiprų partijos užnugarį ir yra gerai įsitvirtinęs jos struktūroje. Partija turi 18 merų, kuriuos M. Sinkevičius gerai pažįsta, todėl savo galios bazę jis, pasak R. Baranovo, jaučia gana tvirtai.
Šis užnugaris taip pat gali suteikti daugiau pasitikėjimo ir ramybės, nes premjeras nesibaimina, kad kas nors staiga ims svyruoti jo vadovaujamą politinį „laivą“. R. Baranovas priminė, kad dar prieš šimtadienį įvyko pokyčių koalicijoje. Jo vertinimu, jei Remigijus Žemaitaitis ir jo kolegos tebebūtų koalicijoje, ramybės būtų buvę gerokai mažiau.
R. Baranovas šį sprendimą vertino kaip vieną pirmųjų M. Sinkevičiaus lyderystės ženklų: premjeras esą aiškiai parodė savo poziciją ir paklausė, ar kiti pasirengę juo sekti.
Biudžetas ir ryžtas – ar premjerui jų trūksta?
Kalbėdamas apie biudžetą, R. Baranovas sakė, kad valstybė negali būti ginama vien karinėmis pajėgomis, paliekant visuomenę nuošalyje. Jo teigimu, skirtinguose visuomenės informaciniuose „burbuluose“ jau keliami klausimai, kodėl tiek daug dėmesio ir lėšų skiriama gynybai, o ne kitoms reikmėms.
Vis dėlto jis nesutiko, kad M. Sinkevičiui trūksta ryžto. R. Baranovas palygino jį su britų premjeru Andy Burnhamu, kuris, jo apibūdinimu, atrodo tarsi kiekvieną rytą atsikeltų su mintimi, kaip puiku būti ministru pirmininku, ir iškart eitų į gatvę. Lietuvoje, pasak jo, tokio premjero, kuris taip jaustųsi dėl savo pareigų, jis neprisimena.
R. Baranovas taip pat abejojo, ar per šimtą dienų įmanoma iš esmės išspręsti klausimus, susijusius su ekonomikos skatinimu ir šešėliu. Vyriausybė įprastomis sąlygomis pradėjo dirbti jau įsibėgėjus biudžeto rengimo procesui, o šešėlinės ekonomikos mažinimas, jo teigimu, Lietuvoje kartojamas kaip tikslas nuo 1991 metų.
Politikas pabrėžė, kad tai yra dešimtmečius besitęsiančios problemos. Todėl, jo manymu, net jei premjeru būtų Jėzus Kristus, per šimtą dienų nebūtų galima tikėtis stebuklingo sprendimo klausimams, neišspręstiems jau trisdešimt metų.
