Užimtumo tarnybos užsakymu atliktas „Sprinter tyrimų“ tyrimas parodė, kad pusė jaunų žmonių tikisi uždirbti 2 tūkst. eurų per mėnesį. Tačiau kyla klausimas, ar tokie lūkesčiai atitinka jų patirtį, žinias ir darbo rinkos realijas.
Pasak L. Dapkaus, tyrimas išryškino tendencijas, apie kurias jau anksčiau buvo galima spręsti iš darbdavių patirties. Kasmetinės apklausos atskleisdavo ir neįprastų situacijų: jaunas darbuotojas neateidavo į darbą dėl prastai besijaučiančio šuns arba teigdavo patyręs perdegimą, nors įmonėje dirbdavo trumpiau nei pusę metų.
Jo teigimu, toks jaunimo portretas turėtų būti svarbus ne tik darbo rinkos principus formuojančioms institucijoms, bet ir darbdaviams. Į darbo rinką ateina karta, turinti kitokių poreikių, todėl į juos neatsižvelgiant darbuotojų rasti bus vis sunkiau, o personalo kaita gali išlikti didelė.
Tačiau ši žinia skirta ir patiems jauniems žmonėms. Jų lūkesčiai aukšti, o darbo rinka ir profesijos keičiasi taip sparčiai, kad dalis žmonių gali joje neberasti vietos. Pradedantieji ir stažuotojai lengvai pakeičiami technologijomis, kurios tuos pačius darbus gali atlikti nepatirdamos perdegimo. Tyrimo duomenys rodo, kad po pandemijos tokių darbuotojų samda smarkiai sumažėjo.
S. Gailiūno teigimu, tyrimo rezultatai nenustebino, nes panašią situaciją galima matyti ir dabartinėje darbo rinkoje. Vis dėlto, jo nuomone, jauni žmonės, reikalaudami didesnio atlyginimo, ne visada įvertina savo galimybes, žinias, kompetenciją ir įgūdžius. Aukšti reikalavimai keliami net nebaigus profesinės ar aukštosios mokyklos.
Ekspertas mano, kad jaunimas pasitiki savimi ir lyginasi su kitais jaunais žmonėmis, kurie jau dirba įmonėse bei gyvena patogiau. Nenorėdami gyventi prasčiau, jie siekia tokio pat ar dar geresnio gyvenimo, tačiau ne visuomet pagalvoja, kokių pastangų tam reikės.
Jaunų žmonių lūkesčius, anot S. Gailiūno, gali formuoti ir tėvų gyvenimo pavyzdys. Pripratę prie tam tikro komforto, jie kartais įsivaizduoja, kad viskas turi būti pasiekiama be didelių pastangų.
Ar 1,5 tūkst. eurų pakanka pragyventi?
G. Gradeckaitė pabrėžė, kad nemaža dalis jaunų žmonių dirba ne dėl patirties, o siekdami išgyventi. Investicijos į studentą Lietuvoje, palyginti su Europos Sąjungos vidurkiu, yra labai mažos, todėl studijuojantys jaunuoliai dažnai priversti dirbti dėl pragyvenimo.
Jos teigimu, didmiesčiuose didesni atlyginimo lūkesčiai yra suprantami. Nuoma, studijos ir planai kurti savarankišką gyvenimą reikalauja daug lėšų. Todėl tyrimo išvada, kad daugiau nei pusė jaunų žmonių nori uždirbti 1,5 tūkst. eurų, jos vertinimu, yra pagrįsta.
Vis dėlto S. Gailiūnas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje, taip pat ir tarp jaunimo, nedarbo lygis yra aukštas. Kalbant apie pragyvenimą, atlyginimo dydžio nereikėtų vertinti atsietai nuo konkrečios situacijos – kai kur galėtų būti svarstomas ir mažesnis atlygis.
Ekspertas taip pat pastebėjo, kad dalis jaunų žmonių dar nėra savarankiški. Jo abejonių kelia atvejai, kai kandidatas į darbo pokalbį ateina kartu su mama – tai verčia klausti, ar jaunuolis tinkamai pasirengęs darbo rinkai.
