Viena didžiausių šalies politinių jėgų – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) – nekels kandidatų į merus ir savivaldybių tarybas Šalčininkuose bei Visagine. Šiuose tautinių mažumų gausiai gyvenamuose regionuose partijai nepavyko suburti pakankamai stiprių vietos politinių komandų.
Nors konservatoriai ne kartą kalbėjo apie būtinybę stiprinti Pietryčių Lietuvos ir kitų tokių vietovių įtrauktį, šįkart Šalčininkuose ir Visagine jie rinkimuose nedalyvaus. Švenčionių rajone TS-LKD ketina kelti tik kandidatų į savivaldybės tarybą sąrašą.
Konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad partijai šiuose regionuose reikia daugiau laiko savo struktūroms sustiprinti. Pasak jo, partija jau ne vienus rinkimus susiduria su ta pačia problema – nepavyksta suburti vietos komandų.
„Mes kelis iš eilės rinkimus, gaila, bet nekeliame kandidatų Visagine ir Šalčininkuose. Tai turbūt vietinės partinės struktūros klausimas. Aš tikrai dėjau pastangas, važinėjau ir į Visaginą, ir į Šalčininkus. Tačiau politiškai tai yra miestai, kuriuose mes niekada nebuvome stipriose pozicijose. Tiesiog pamatėme, kad nesiformuoja komandos“, – Eltai sakė L. Kasčiūnas.
TS-LKD sprendimas sulaukė dėmesio dėl ankstesnių partijos pareiškimų apie poreikį labiau įtraukti tautinių mažumų gyvenamus regionus. Konservatoriai yra pabrėžę siekį stiprinti vietos bendruomenių ryšį su valstybe, skirti daugiau dėmesio Pietryčių Lietuvai ir didinti šių teritorijų atsparumą priešiškų valstybių įtakai.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, politologas Ignas Kalpokas mano, kad ypač Šalčininkų rajone konservatorių galimybes apsunkina istoriškai susiklostęs rinkėjų lojalumas kitoms politinėms jėgoms.
Jo teigimu, šiame rajone esantis tautinis rinkėjų kontingentas nėra itin palankus TS-LKD, o pati partija, tikėtina, neturi pakankamai pajėgumų savarankiškai iškelti stiprių kandidatų.
I. Kalpokas taip pat neatmetė pragmatinio paaiškinimo: sprendimą nedalyvauti galėjo paskatinti noras taupyti rinkimų kampanijos išteklius. Šalčininkuose politinė konkurencija, anot jo, yra ribota, o rinkimų rezultatai dažnai būna nuspėjami dar prieš balsavimą.
Politologas svarstė, kad partija galėtų ieškoti bendradarbiavimo su kitomis politinėmis jėgomis arba paremti jų kandidatus.
Mažesnė konkurencija gali pakenkti
L. Kasčiūnas pripažino, kad tradicinių nacionalinių partijų stiprėjimas tautinių mažumų gausiai gyvenamuose regionuose yra svarbus valstybiniu požiūriu. Vis dėlto, jo teigimu, dalyvauti rinkimuose galima tik tuo atveju, jei regione yra suburta komanda.
„Visiškai sutinku, kad tradicinių partijų stiprėjimas tuose regionuose yra svarbus ir valstybiniu požiūriu. Bet yra objektyvūs dalykai – arba yra komanda tame regione, arba tų komandų nėra“, – sakė politikas.
Jis pabrėžė, kad TS-LKD neketina atsisakyti pastangų stiprinti savo pozicijas Šalčininkuose ir Visagine. L. Kasčiūnas teigė ir toliau lankysiantis šiuose regionuose, o partija daugiausia dėmesio skirs miestų bendruomenėms, valstybinei kalbai ir vietos problemų sprendimui.
„Reikia laiko toms struktūroms užauginti. Bet kuriuo atveju dėmesys tų miestų bendruomenėms, valstybinei kalbai ir problemų sprendimui tikrai bus. Būdamas pirmininku ne kartą lankiausi šiuose regionuose ir važiuosiu toliau“, – pabrėžė TS-LKD lyderis.
I. Kalpoko vertinimu, didžiųjų nacionalinių partijų nedalyvavimas savivaldos rinkimuose dažniausiai turi neigiamų pasekmių vietos demokratijai. Mažėjant konkurencijai, politinėms jėgoms esą lieka mažiau paskatų atsižvelgti į gyventojams aktualius klausimus, o naujiems vietos lyderiams tampa sunkiau iškilti.
Politologas taip pat pažymėjo, kad savivaldybėse, kuriose ilgą laiką dominuoja viena politinė jėga, mažesnis kandidatų pasirinkimas gali dar labiau sustiprinti esamų struktūrų pozicijas.
Silpnesnės ir jaunimo struktūros
L. Kasčiūnas pripažino, kad sunkumų konservatoriai patiria ne tik burdami vietos rinkimų komandas, bet ir organizuodami jaunimo veiklą Šalčininkuose bei Visagine.
Pasak jo, nors partija turi gana platų jaunųjų konservatorių ir jaunųjų krikščionių demokratų tinklą, būtent šiuose regionuose veiklos organizavimas kelia iššūkių.
Vis dėlto TS-LKD pirmininkas tikino, kad partija ateityje sieks sukurti stipresnes struktūras ir sugrįžti į rinkimus šiose savivaldybėse. Jis pabrėžė, jog politinių partijų ir jų organizacijų kūrimas yra ilgalaikis procesas, todėl konservatoriai neketina nuleisti rankų.
I. Kalpokas atkreipė dėmesį ir į jaunimo migraciją, kuri mažesnėse savivaldybėse apsunkina nacionalinių partijų įsitvirtinimą. Jauni žmonės regionuose neretai lieka tik iki mokyklos baigimo, todėl politinėms jėgoms sunkiau užsiauginti naujų aktyvių narių ir būsimų kandidatų.
Politologo teigimu, vien intensyvesnių rinkimų kampanijų nepakanka. Norint sustiprinti pozicijas tokiose savivaldybėse, būtinas nuolatinis darbas su vietos bendruomenėmis, o ne vien rinkimų laikotarpiu vykdoma komunikacija.
Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks 2027 metų kovo 7 dieną.
