Seimui pradedant svarstyti kitų metų valstybės biudžetą, kultūros sektoriaus atstovai pripažįsta, kad finansavimas ir šįkart nėra toks, kokio norėtųsi. Tačiau jie mato teigiamų pokyčių ir viliasi kultūros ministro pažadu didinti darbuotojų atlyginimus.
Biudžeto projekte numatytas atlyginimų augimas papiktino statutinių pareigūnų profesines sąjungas ir daliai pedagogų atstovaujančią Lietuvos švietimo darbuotojų profesinę sąjungą. Kultūros darbuotojai, nors ankstesniais metais ne kartą kritikavo sektoriaus finansavimą ir mažus atlyginimus, šįkart protestų neplanuoja.
Siekiama atlyginimus pakelti 10 procentų
Lietuvos teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų profesinių sąjungų federacijos vadovas Laimis Roslekas Eltai sakė, kad su Kultūros ministerija vis dar deramasi dėl šakos kolektyvinės sutarties.
Derybose siekiama susitarti dėl 7,5 proc. atlyginimų didinimo, o kitąmet numatyti dar 2,5 proc. augimą. Tokiu atveju per dvejus metus algos padidėtų maždaug 10 proc.
Vis dėlto, pasak L. Rosleko, iki šiol neįgyvendintas anksčiau pasirašytame memorandume įtvirtintas siekis, kad kultūros darbuotojų atlyginimai sudarytų bent 90 proc. švietimo darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio.
Vertindamas kitų metų biudžete kultūrai numatytas lėšas, profsąjungos vadovas teigė, kad norai visuomet didesni už realias galimybes. Jo teigimu, būtų galima kalbėti ir apie 15 proc. atlyginimų augimą, tačiau biudžeto galimybės yra ribotos.
L. Roslekas taip pat pažymėjo, kad kultūros sektoriuje atsižvelgiama į bendrą situaciją: daugiau lėšų numatoma gynybai, o kitose srityse finansavimas taip pat mažinamas. Kartu jis teigiamai įvertino kultūros ministro pastangas, nes ankstesni sprendimai Kultūros ministerijoje buvo sukėlę protestų.
Tačiau derybos dėl kolektyvinės sutarties šiemet gerokai vėluoja. Jos, anot L. Rosleko, turėjo prasidėti dar rugpjūčio pabaigoje, bet dėl pokyčių ministerijoje procesas užsitęsė, o biudžeto projektas jau pateiktas Seimui.
Dėl to profesinės sąjungos turi mažiau laiko išsamesnėms diskusijoms. L. Rosleko vertinimu, dažna valdžios kaita kultūros srityje lemia tai, kad sektoriaus atstovai tampa politinių pokyčių įkaitais.
Ministerija patvirtino susitarimą
Kultūros darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Mantas Stanžys teigė, kad ministerija patvirtino planuojamą 10 proc. darbo užmokesčio augimą per dvejus metus. Jo teigimu, dėl šių atlyginimų didinimo sąlygų derybose iš esmės jau susitarta, nors dar liko suderinti kitus klausimus.
Anksčiau kultūros ministras Lukas Alsys sakė sieksiantis didesnių atlyginimų ne tik Kultūros ministerijai pavaldžių, bet ir savivaldybių kultūros įstaigų darbuotojams.
M. Stanžys šį pažadą įvertino palankiai, tačiau pabrėžė, kad jo įgyvendinimas priklausys nuo savivaldybių sprendimų. Ministro poziciją jis vertino kaip signalą ir kvietimą savivaldybėms susitarti dėl kultūros sektoriaus augimo, tačiau galutinį rezultatą, pasak jo, parodys laikas.
A. Gelūnas: kultūros interesus politiškai apginti sudėtinga
Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus vadovas Arūnas Gelūnas teigė, kad kasmetės diskusijos dėl kultūros finansavimo ne visuomet nuteikia optimistiškai, tačiau bendra padėtis pamažu gerėja.
Jo teigimu, vilties suteikia ministro pasirengimas derėtis, diskutuoti ir argumentais įrodinėti didesnio finansavimo poreikį. A. Gelūnas kultūros darbuotojų atlyginimų didinimą iki vidutinio darbo užmokesčio lygio vadino racionaliu ir pagrįstu tikslu.
Vis dėlto papildomų lėšų reikės ne tik algoms. Finansavimo reikia įvairioms kultūros įstaigoms ir organizacijoms – vyriausybinėms, nevyriausybinėms bei nacionalinėms.
A. Gelūnas taip pat išskyrė infrastruktūros problemą. Lietuvos klimatas, permainingi orai ir šaltasis sezonas daro poveikį pastatams, todėl net naujoms kultūros erdvėms po keliolikos metų prireikia priežiūros ir atnaujinimo.
Kultūrai ir visuomenės informavimui numatyta 490,2 mln. eurų
ELTA primena, kad spalio pabaigoje finansų ministras Taurimas Valys Seimui pristatė 2027 metų valstybės biudžeto projektą. Pirmasis jo svarstymas parlamente numatytas lapkričio 19 d., antrasis – gruodžio 1 d.
2027 metų biudžeto projekte kultūrai ir visuomenės informavimui numatyta 490,2 mln. eurų.
L. Alsys anksčiau žadėjo, kad kitąmet daugiau lėšų bus skirta Lietuvos kultūros tarybai, Medijų rėmimo fondui, Lietuvos kino centrui, Lietuvos kultūros institutui ir Kultūros paveldo departamentui.
Kartu ministras pripažino, kad biudžete gali neužtekti pinigų kai kurių kultūros įstaigų, muziejų ir dvarų renovacijai. Ministerija pirmiausia ketina finansuoti prioritetiniame sąraše esančią infrastruktūrą, o kitų pastatų atnaujinimui svarsto pasitelkti alternatyvias valstybėje veikiančias finansavimo programas.
