2024 metais Jungtinės Valstijos perspėjo Maskvą, kad tęsiant diversijas, vykdytas per DHL siuntas, Rusija gali būti paskelbta terorizmą remiančia valstybe. Kartu Kremliui buvo aiškiai signalizuota, jog toks žingsnis greičiausiai reikštų Rusijos ambasados JAV uždarymą. Tai atskleidė buvęs Joe Bideno administracijos Nacionalinio saugumo tarybos strateginio planavimo vyresnysis direktorius Thomas Wrightas, praneša „Agentstvo“.
Įspėjimas, kuris sustabdė Maskvos operacijas
Apie Baltųjų rūmų perspėjimą Rusijai po DHL siuntų užsidegimo Th. Wrightas užsiminė leidiniui „The Atlantic“ skirtoje publikacijoje. Joje jis teigia, kad Donaldo Trumpo administracijos mėginimai ekonominėmis paskatomis įtikinti Vladimirą Putiną susitarti dėl taikos Ukrainoje nėra veiksmingi. Tuo pat metu 2024 metų situaciją jis nurodo kaip pavyzdį, parodantį, kad Maskvą galima atgrasyti aiškiai įvardijant galimas pasekmes.
Th. Wrightas pasakojo, kad dirbdama J. Bideno administracijoje Nacionalinio saugumo taryba perspėjo Rusijos pareigūnus, kai buvo parengtas planas į DHL siuntomis gabenamus lėktuvus įdėti lengvai užsidegančius įrenginius. Pasak jo, JAV atstovai nedviprasmiškai leido suprasti, kad tokia veikla greičiausiai baigtųsi Rusijos ambasados Jungtinėse Valstijose uždarymu.
Jo teigimu, po šio perspėjimo Maskva tokias operacijas nutraukė.
Th. Wrightas taip pat mano, kad D. Trumpo administracija galėtų užkirsti kelią tolesniam V. Putino vadovaujamo šešėlinio karo prieš NATO valstybes eskalavimui. Jo vertinimu, viena iš galimų priemonių būtų JAV prezidento susitarimas su Elonu Musku dėl galimybės Ukrainai naudoti „Starlink“ smūgiams į karinius objektus Rusijos teritorijoje.
Gaisrai kilo trijose Europos šalyse
DHL siuntų užsidegimai 2024 metų liepos 20, 21 ir 22 dienomis buvo užfiksuoti Vokietijos Leipcige, netoli Varšuvos Lenkijoje ir Didžiosios Britanijos Birmingame. Lietuvos tyrimo duomenimis, bent dalį šių siuntų iš Vilniaus išsiuntė Rusijos GRU pasamdyti agentai.
Kaip rašė „The New York Times“, iki rugpjūčio Baltųjų rūmų pareigūnai vis labiau nerimavo dėl žvalgybinės informacijos apie Maskvos planus diversijų kampaniją perkelti į JAV teritoriją. Tą patį mėnesį Jungtinės Valstijos sugriežtino į JAV atvykstančių aviacinių krovinių patikrą. Spalį vidaus saugumo pareigūnas uždarame susitikime ragino didžiausių oro linijų vadovus sparčiau įgyvendinti priemones, galinčias užkirsti kelią aviacijos katastrofoms.
NYT tyrime teigiama, kad Baltieji rūmai užkulisiuose dėjo dideles pastangas, siekdami perspėti V. Putiną apie galimos nelaimės su žmonių aukomis padarinius ir užkirsti jai kelią. J. Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake’as Sullivanas per kelis telefoninius pokalbius su Rusijos prezidento padėjėju Jurijumi Ušakovu pareiškė, kad Vašingtonas laiko Maskvą atsakinga už DHL siuntų užsidegimus. Jis taip pat išreiškė susirūpinimą, kad gaisras krovininiame ar keleiviniame lėktuve galėtų tapti masinių aukų priežastimi.
Tokius pačius argumentus, kaip nurodoma tyrime, CŽU direktorius Williamas Burnsas išsakė Išorės žvalgybos tarnybos (SVR) vadovui Sergejui Naryškinui ir FSB direktoriui Aleksandrui Bortnikovui.
Praėjusių metų kovą „Reuters“ skelbė, kad J. Bidenas nurodė J. Sullivanui ir W. Burnsui perspėti V. Putiną bei artimiausius jo padėjėjus: jei Rusija nesustabdys diversijų kampanijos, ypač vykdomos JAV teritorijoje, Vašingtonas gali įtraukti šalį į terorizmą remiančių valstybių sąrašą.
Ambasadų klausimas liko derybų centre
D. Trumpui sugrįžus į Baltuosius rūmus, ambasadų veiklos atkūrimas tapo vienu svarbiausių klausimų derybose dėl Maskvos ir Vašingtono santykių normalizavimo. Šios derybos praėjusių metų vasarį prasidėjo Saudo Arabijoje. Vis dėlto po antrojo susitikimo raundo balandį šalys susitarė tik dėl savo ambasadų bankinių operacijų.
