Vitaminas D dažnai rekomenduojamas šiaurės šalių gyventojams, o profilaktines jo dozes patariama vartoti net vasarą. Vis dėlto nekontroliuojamas papildų vartojimas gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Gydytojai ypač perspėja dėl vaikų, kuriems vitamino D perdozavimas pasitaiko dažniau.
Jungtinėje Karalystėje buvo pranešta apie 89 metų vyro mirtį – jis perdozavo vitamino D. Vartotas papildas neturėjo įspėjimo apie galimą mirtiną šalutinį poveikį, jei preparato būtų suvartojama per daug.
Vitaminas D organizmui būtinas, tačiau prieš kelerius metus žurnale „BMJ Case Reports“ medikai įspėjo, kad pasaulyje daugėja hipervitaminozės D atvejų. Tai reta būklė, išsivystanti dėl per didelio šio vitamino kiekio.
Vitaminas D, kaip ir A, E bei K vitaminai, tirpsta riebaluose, todėl organizmas jį kaupia. Jo galima gauti su maistu, veikiant ultravioletiniams saulės spinduliams ir vartojant papildus. Didžiausia rizika kyla būtent dėl neatsargaus papildų dozavimo.
Vaikai vitaminą D dažnai gauna per didelėmis dozėmis
Šeimos gydytoja Elena Šukė yra sakiusi, kad vitamino D, kaip ir bet kurios kitos medžiagos ar vaisto, galima perdozuoti. Nors kliniškai tokie atvejai nėra labai dažni, jie pasitaiko, o dažniausiai nuo to nukenčia maži vaikai.
Anot gydytojos, suaugusieji dažniau pasitikrina vitamino D kiekį kraujyje, o vaikams tyrimai atliekami rečiau, ypač kai kraują reikia imti iš venos. Dėl to tėvai kartais papildus duoda nepatikrinę, ar jų iš tiesų reikia, ir net padidina dozę, nes vaikas atrodo pablyškęs ar suprakaitavęs.
Dažniausiai vaikai vitamino D gauna per daug dėl tėvų neatidumo. Kai kurie nesupranta, kad kūdikiui pakanka vieno lašelio, ir nusprendžia, jog gydytojas suklydo, todėl duoda visą šaukštelį. Kita problema – ilgą laiką vartojamas vitaminas, neatlikus tyrimo, o kartais ir padidinus jo kiekį.
Suaugusieji taip pat gali suklysti, pavyzdžiui, vietoj 2000 TV išgerti 20 tūkst. TV ar dar didesnę dozę. E. Šukė pabrėžė, kad tokie atvejai dažniausiai nutinka ne tyčia, o susipainiojus.
Natūraliai gaunamo vitamino D perdozuoti neįmanoma. Jo yra ir polivitaminuose, skirtuose kaulams ar imunitetui, tačiau ten kiekiai paprastai būna maži. Dažniausiai problemų kyla vartojant gryną vitaminą D.
Perteklinis kiekis pirmiausia smogia inkstams
Toksiniu vitamino D kiekiu laikoma koncentracija, kai kraujyje nustatoma daugiau nei 250 nmol/l. Šviesiaodžiams lietuviams įprasta norma yra apie 100 nmol/l, o viršijus 250 nmol/l gali prasidėti toksinis poveikis.
Pasak E. Šukės, pirmiausia nukenčia inkstai – juose gali pradėti kauptis kalcis, vystytis kalcinozė ir formuotis inkstų akmenys. Jie gali pažeisti pačius inkstus, o laiku nenustačius ir negydant sunkaus apsinuodijimo, pažeidimas gali tapti negrįžtamas. Vis dėlto dažniausiai būklė nustatoma laiku, todėl vaikų nefrologai gali ją suvaldyti.
Suaugusiesiems ryškus vitamino D toksiškumas pastebimas retai. Tačiau lengvesni perdozavimo atvejai, kai koncentracija nesiekia 250 nmol/l ir būna maždaug 200 nmol/l, taip pat pasitaiko.
Ar dėl vitamino D gali kalkėti kraujagyslės?
Viešojoje erdvėje kartais svarstoma, kad per didelis vitamino D kiekis gali paveikti ne tik inkstus, bet ir sukelti kraujagyslių kalkėjimą. Gydytojai tokias prielaidas vertina atsargiai.
E. Šukė nurodė, kad pirmiausia pažeidžiami inkstai. Teoriškai, ilgai vartojant per dideles dozes ir nesiimant jokių veiksmų, galėtų būti paveiktos ir kitos kraujagyslės, tačiau tai būtų kazuistinis atvejis. Įprastai vartojant papildus pagal tyrimus ar gydytojo paskyrimą, perdozuoti juos labai sunku.
Kraujagyslių chirurgė Ingrida Ašakienė taip pat teigė praktikoje nematanti, kad kraujagyslių sutrikimų būtų daugiau dėl vitamino D pertekliaus. Jos teigimu, nėra pastebėta, kad vitaminas D darytų įtaką aterosklerozinių plokštelių atsiradimui ar kraujagyslių kalkėjimui.
Vis dėlto gydytoja ragino periodiškai atlikti kraujo tyrimus, nes vitamino D perdozavimas yra realus. Ji pati neseniai ištyrė jo kiekį ir gavo 106 nmol/l rezultatą, kurį įvertino kaip per didelį. Nors žiemą, pučiant virusams, žmonės dažnai nusprendžia papildomai vartoti vitaminus, pirmiausia vertėtų pasitikrinti.
E. Šukė pabrėžė, kad nėra bendros taisyklės, kaip dažnai vartojant vitaminą D reikėtų kartoti tyrimą. Po tyrimo ji patarė kreiptis į šeimos ar kitą gydytoją, kuris galėtų nuspręsti, ar tyrimą reikėtų pakartoti po pusmečio, ar pakaktų jį atlikti kartą per metus.
Vitaminas D – vienas dažniausiai aptariamų papildų vaistinėse
Vaistinių tinklų darbuotojai teigia, kad klausimai apie vitaminą D yra vieni dažniausių. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Raimonda Truncė jį įvardijo kaip vieną populiariausių ir labiausiai tiriamų vitaminų.
„Gintarinės vaistinės“ rinkodaros vadovė Irena Tėvelienė sakė, kad kiekvienais metais pastebimas vitamino D pardavimų augimas. Pasak jos, žmonės vis dažniau klausia, kada ir kaip vartoti vitaminus, kaip jų nepadauginti bei kaip derinti su kitais papildais ir vaistais.
Didesnis susidomėjimas vitamino D papildais paprastai fiksuojamas rudenį ir žiemos pradžioje. Tačiau norėdami greitesnio poveikio gyventojai kartais viršija ant pakuotės nurodytas dozes.
„Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė priminė, kad prieš pradedant vartoti vitaminą D rekomenduojama atlikti kraujo tyrimą, o dozę rinktis pagal gydytojo patarimą. BENU vaistinės vedėja Inga Norkienė pridūrė, kad pirkėjai dažnai klausia, kaip tinkamai vartoti vitaminą D ir suderinti kelis maisto papildus.
Į kokius simptomus būtina atkreipti dėmesį?
Apie galimą vitamino D perdozavimą gali signalizuoti apetito stoka, vidurių užkietėjimas, troškulys, dezorientacija, galvos svaigimas, nuovargis, pykinimas ir vėmimas, raumenų silpnumas bei padidėjęs kraujospūdis.
J. Aleknienė paaiškino, kad šie požymiai gali atsirasti dėl hiperkalcemijos – per didelio kalcio kiekio organizme, susidariusio dėl vitamino D pertekliaus. Taip pat gali sutrikti kepenų ir virškinamojo trakto veikla. Kadangi panašūs simptomai būdingi ir kitiems vitaminų trūkumo ar pertekliaus atvejams, būtina atlikti kraujo tyrimus.
„Camelia“ vaistininkė Jurgita Jankauskienė nurodė, kad prieš rekomenduojant preparatą svarbu išsiaiškinti, ar žmogus žino, kaip vitaminą D vartoti, ar atliko kraujo tyrimus, ar nejaučia neįprastų simptomų, kokį maistą renkasi ir ar naudoja kitus papildus. Atsižvelgiant į tai galima parinkti preparato stiprumą.
Vitamino D trūkumas taip pat pavojingas
R. Truncė priminė, kad žalingas ne tik vitamino D perteklius, bet ir jo trūkumas. Dėl jo gali sutrikti kalcio bei fosforo apykaita, o ilgainiui išsivystyti rachitas, osteoporozė ar osteomaliacija.
Rekomenduojama vitamino D koncentracija kraujyje siekia nuo 75 nmol/l (30 ng/ml) iki 125 nmol/l (50 ng/ml). Kai rodiklis mažesnis nei 20 ng/ml, laikoma, kad vitamino trūkumas yra ryškus.
Vitamino D perdozavimą gali rodyti apetito praradimas, vidurių užkietėjimas, troškulys, dezorientacija, galvos svaigimas, nuovargis, pykinimas ir vėmimas, raumenų silpnumas bei padidėjęs kraujospūdis.
Kūdikiams iki šešių mėnesių dažniausiai rekomenduojama 400 IU, 6–12 mėnesių kūdikiams – 400–600 IU, 1–10 metų vaikams – 600–1000 IU, o suaugusiesiems – 2000 IU per parą. Įprasta profilaktinė dozė yra 1000 IU per parą. Sergant lėtinėmis ligomis, nusilpus imunitetui ar peršalus, dozė gali būti didinama iki 4000 IU.
Vitaminas D organizme aptinkamas dviem formomis – D2 ir D3. D2 gaunamas su augaliniu maistu, pavyzdžiui, alyvuogių aliejumi, avižomis ir grybais. D3 šaltiniai yra riebi žuvis, kiaušiniai, sviestas ir ultravioletinių spindulių veikiama oda. Vis dėlto su maistu gaunama tik apie 10 proc. reikalingo vitamino D kiekio.
Profilaktinių dozių gali reikėti ir vasarą
Nors dažnai manoma, kad vitaminas D svarbus tik žiemą, R. Truncė pabrėžė, jog vasarą jo atsargų ne visada pakanka. Vitaminas D saulėje gaminasi pirmąsias 15 minučių, o papildomi ultravioletiniai spinduliai šio proceso nebeskatina – perteklinis vitaminas suyra odoje.
Vasarą sukauptas vitaminas D paprastai pasišalina per 3–4 savaites, todėl jo trūkti gali jau rugsėjo pabaigoje ar spalio viduryje. Viena dažniausių klaidų – vasarą visiškai nutraukti papildų vartojimą. Lietuvos gyventojai gyvena šiaurėje, saulėtų dienų nėra daug, o nemaža dalis žmonių dirba patalpose.
Vasarą patariama rinktis minimalią palaikomąją 800–1000 veikimo vienetų dozę. Rudenį ir žiemą suaugusiesiems ji gali būti didinama iki 1600–2000 UI, o esant tam tikroms organizmo būklėms ar ryškiam trūkumui – iki 4000 UI.
Ilgas buvimas saulėje nėra saugus būdas gauti vitamino D
E. Šukė patvirtino, kad profilaktinių dozių gali reikėti ir vasarą, nes saulėje vitaminas D gaminasi ribotai. Daugiausia jo susidaro torso, tai yra nugaros ir krūtinės, odoje, o ne veide. Norint pasigaminti reikšmingesnį kiekį reikėtų būti saulėje be apsaugos, tačiau toks elgesys nerekomenduojamas dėl dermatologinės rizikos.
Per valandą tiesioginiuose saulės spinduliuose gali pasigaminti apie 1000 UI vitamino D. Kad būtų išlaikyta profilaktinė dozė, saulėje be apsaugos tektų praleisti 2–4 valandas, o tai dėl vėžio rizikos nėra nei praktiška, nei saugu.
Vitamino D trūkumą gali rodyti nuovargis, mieguistumas, irzlumas, raumenų silpnumas, padidėjęs jautrumas skausmui ir kraujospūdžio pokyčiai. Jo pasisavinimą gali apsunkinti antsvoris, kepenų veiklos sutrikimai, virškinimo problemos, tulžies trūkumas, padidėjęs rūgštingumas ir amžius.
Jeigu žmogus turi vieną ar kelis iš šių rizikos veiksnių, kraujo tyrimą rekomenduojama atlikti bent kartą per metus. Prieš pradedant vartoti vitaminus ar keičiant jų dozę taip pat patariama pasikonsultuoti su šeimos gydytoju.
