Pereiti prie turinio
Sodas ir daržas

Nukritę ir supuvę vaisiai sode: 4 priežastys, kodėl jų nereikėtų palikti ant žemės

Nukritę ir supuvę vaisiai sode: 4 priežastys, kodėl jų nereikėtų palikti ant žemės

Rudenį po vaismedžiais dažnai lieka daugiau vaisių, nei spėjama suvalgyti ar surinkti. Vieni nukrenta visiškai sveiki, kitus pažeidžia vabzdžiai, paukščiai ar puvinys. Palikti viską gulėti iki pavasario nėra geriausias sprendimas, tačiau nereikia ir manyti, kad kiekvienas ant žemės nukritęs obuolys automatiškai tampa ligų židiniu.

Svarbiausia atskirti paprastą sveiką krituolį nuo pažeisto, pūvančio ar jau mumifikuoto vaisiaus. Būtent pastarieji gali padėti kai kuriems vaismedžių ligų sukėlėjams ar kenkėjams išlikti sode iki kito sezono. Todėl tvarka po medžiais yra ne vien estetikos klausimas – ji yra viena paprasčiausių sodo sanitarijos priemonių.

Pūvantys ir mumifikuoti vaisiai gali pernešti problemą į kitą sezoną

Vienas aiškiausių pavyzdžių – rudasis vaisių puvinys, dar siejamas su moniliozės sukėlėjais. Jis gali pažeisti obelis, kriaušes, slyvas, vyšnias, abrikosus ir kitus vaismedžius. Užkrėstas vaisius pradeda ruduoti, jo paviršiuje gali atsirasti šviesių sporų pagalvėlių, o vėliau vaisius susitraukia ir mumifikuojasi.

Tokie vaisiai gali ne tik nukristi, bet ir visą žiemą likti kabėti ant šakų. Juose ligos sukėlėjas gali išlikti iki pavasario ir vėliau tapti naujos infekcijos šaltiniu. Dėl to verta surinkti ne tik tai, kas guli po medžiu, bet ir apžiūrėti pačią lają – susitraukę, sausi, prie šakų prilipę vaisiai taip pat neturėtų būti paliekami.

Jei vaismedžiai jau sirgo, tokių liekanų šalinimas tampa dar svarbesnis. Apie panašų ligos plitimo principą plačiau rašoma ir straipsnyje apie abrikosų moniliozę.

Pažeistame obuolyje gali būti ne vien puvinys

Nukritusius vaisius verta rinkti ir dėl kenkėjų. Pavyzdžiui, obuolinio vaisėdžio vikšrai vystosi vaisių viduje. Pažeistas obuolys gali nukristi anksčiau, o vikšras vėliau iš jo išlįsti ir tęsti savo vystymosi ciklą.

Jeigu obuolyje matoma skylutė, aplink ją yra rusvų trupinių ar vaisiaus viduje randamas takas iki sėklalizdžio, tokio vaisiaus nereikėtų tiesiog palikti po medžiu. Reguliarus pažeistų ir nukritusių vaisių surinkimas yra viena iš necheminių priemonių, padedančių mažinti vaisėdžių kiekį sode.

Prinokę ir pradėję gesti vaisiai taip pat vilioja vapsvas bei kitus vabzdžius. Viena ar dvi krituolės paprastai nesukels didelės problemos, tačiau po gausiai derančiu medžiu susikaupęs sluoksnis fermentuojančių vaisių jau tampa visai kita situacija.

Ne kiekvieną nukritusį vaisių reikia išmesti

Nukritęs vaisius savaime nėra „užkrėstas“. Obuoliai ir kriaušės gali kristi visiškai natūraliai, ypač sunokę, esant gausiam derliui arba medžiui pašalinant dalį vaisių dar vasaros pradžioje.

Jeigu ką tik nukritęs vaisius sveikas, nepažeistas puvinio ir tinkamas vartoti, jį galima surinkti ir panaudoti. Mažiau gražūs, bet sveiki vaisiai tinka perdirbti – kompotams, sultims, tyrėms ar kitiems gaminiams. Prieš naudojant visada reikia įvertinti jų realią būklę, o ne vien tai, kad jie nukrito ant žemės.

Sveikos vaisių atliekos taip pat gali būti kompostuojamos. Kad labai didelis obuolių ar kriaušių kiekis nesudarytų šlapios, prastai vėdinamos masės, vaisius verta maišyti su sausesne anglinga medžiaga – lapais, smulkiomis šakelėmis ar kartonu.

O ką daryti su sergančiais vaisiais?

Aiškiai rudojo puvinio pažeistų ir mumifikuotų vaisių į paprastą namų komposto krūvą geriau nedėti. Įprastas namų kompostas ne visada pakankamai įkaista, kad būtų galima patikimai sunaikinti ligų sukėlėjus.

Tokius vaisius galima šalinti kartu su tinkamai tvarkomomis žaliosiomis atliekomis, jei jas priimanti sistema leidžia mesti sergančią augalinę medžiagą. Kitas oficialiose sodininkystės rekomendacijose minimas būdas – užkasti pažeistus vaisius pakankamai giliai, kad jie nebeliktų infekcijos šaltiniu dirvos paviršiuje.

Svarbiausia jų nepalikti gulėti po tuo pačiu vaismedžiu iki kito pavasario ir nemėtyti į kitą sodo kampą. Pernešus supuvusius vaisius kelis metrus problema iš esmės neišsprendžiama.

Storas vaisių sluoksnis gali pažeisti ir veją

Po gausiai derančia obelimi ar slyva per trumpą laiką gali susikaupti nemažai vaisių. Jeigu jie lieka gulėti toje pačioje vietoje, po jais žolė gauna mažiau šviesos ir oro, o pūvanti masė ilgiau išlaiko drėgmę.

Keli pavieniai vaisiai vejos nesunaikins, tačiau storas, kelias savaites nepajudintas sluoksnis gali palikti išretėjusių ar pageltusių vietų. Problema ypač pastebima drėgnu rudeniu, kai žolės augimas jau lėtėja, o vaisiai yra irimo stadijoje.

Reguliarus surinkimas šiuo atveju paprastesnis nei pavasarį bandyti atkurti po vaisių mase išretėjusią veją.

Vaisius verta rinkti ne tik rudenį

Sodo sanitarija neturėtų prasidėti tik po paskutinio derliaus. Jei vasarą nuo medžio nukrenta akivaizdžiai pažeistas obuolys, kriaušė ar slyva, jį taip pat verta surinkti. Tai ypač aktualu pastebėjus vaisėdžių pažeidimų ar plintant puviniui.

Kuo greičiau pažeistas vaisius pašalinamas, tuo mažiau laiko jame esančiam kenkėjui ar ligos sukėlėjui lieka tęsti savo ciklą. Dėl to nedidelį sodą naudinga tiesiog trumpai apeiti kas kelias dienas, ypač vaisių nokimo metu.

Nepamirškite vaisių, likusių ant medžio

Po derliaus nuėmimo verta pakelti akis ir į medžio lają. Mumifikuoti vaisiai kartais laikosi ant šakų net tada, kai visi lapai jau nukritę. Jie atrodo kaip tamsūs, susitraukę obuoliai, slyvos ar kriaušės ir gali būti lengvai pražiūrėti.

Tokius vaisius verta pašalinti kartu su kitomis aiškiai sergančiomis liekanomis. Jeigu šalia jų matyti nudžiūvusių vaisinių šakučių ar kitų įtartinų pažeidimų, medį verta atidžiau apžiūrėti prieš kitą sezoną.

Paprasta rudens tvarka, kuri turi prasmę

Po vaismedžiais nebūtina palaikyti steriliai švarios žemės. Nukritę lapai, organinė medžiaga ir gyvybė dirvoje yra natūrali sodo dalis. Tačiau aiškiai supuvę, kenkėjų pažeisti ir mumifikuoti vaisiai yra visai kita kategorija.

Praktiška taisyklė paprasta: sveikus krituolius surinkti ir panaudoti arba kompostuoti, o sergančius ir stipriai pažeistus vaisius pašalinti taip, kad jie neliktų infekcijos ar kenkėjų šaltiniu. Rudenį taip pat verta nuimti ant šakų likusias mumijas. Toks darbas neužtikrins, kad kitais metais vaismedžiai visiškai nesirgs ir neturės kenkėjų, tačiau sumažina dalį problemų dar prieš prasidedant naujam sezonui.

Šaltiniai

Pasidalykite straipsniu
Gedeminas Ramanauskas
Apie autorių

Gedeminas Ramanauskas

Daugiausia rašau apie sodą, daržą, augalus ir jų priežiūrą. Sodininkystė yra mano kasdienės veiklos dalis, todėl šiose temose remiuosi praktine patirtimi, stebėjimais ir patikimais informacijos šaltiniais. Taip pat rengiu straipsnius apie namus, aplinką ir kitus kasdienybėje naudingus klausimus. Siekiu informaciją pateikti aiškiai, praktiškai ir suprantamai, o faktinius teiginius, kai to reikia, tikrinti pagal patikimus šaltinius.

Visi autoriaus straipsniai