„Yamaha“ oficialiai pranešė, kad šį savaitgalį nedalyvaus Katare vyksiančiame „MotoGP“ etape. Komanda tokį sprendimą grindžia saugumo padėtimi Artimuosiuose Rytuose. Šis žingsnis gali dar labiau sustiprinti įtampą tarp lenktynininkų, komandų ir čempionato organizatorių.
Dėl „Yamaha“ pasitraukimo Katare nepasirodys keturi jos pilotai: Fabio Quartararo, Alexas Rinsas, Jackas Milleris ir Augusto Fernandezas. Be to, dėl atliktos operacijos lenktynėse nedalyvaus „Gresini Ducati“ atstovas Alexas Marquezas.
Komanda „MotoGP“ grupei pranešė nusprendusi nedalyvauti 2026 metų Kataro GP, remdamasi tuo metu turima informacija. „Yamaha“ pabrėžė, kad sprendimas nėra susijęs su „MotoGP“ grupės ar etapo organizatorių taikomomis priemonėmis. Komanda taip pat teigė išliekanti visiškai įsipareigojusi čempionatui ir tikinti, kad į trasą galės sugrįžti Portugalijos GP etape.
Kol kas „Yamaha“ boikotas nereiškia, kad pats Kataro etapas bus atšauktas. „MotoGP“ organizatoriai paskelbė, jog likusios komandos ir lenktynininkai į Katarą vyks.
Didžioji dalis pilotų reikalauja atšaukti etapą
Susirūpinimas dėl saugumo Katare reiškiamas jau kurį laiką. Augant įtampai tarp Irano ir JAV, daugelio valstybių vyriausybės rekomendavo vengti nebūtinų kelionių į šį regioną. Lenktynininkai savo abejones ne kartą aptarė privačiai, o sekmadienį Malaizijos GP metu „Pramac Yamaha“ pilotas J. Milleris pareiškė, kad dauguma sportininkų nenori vykti į Katarą.
Australas teigė pats nenorintis ten lenktyniauti ir nurodė, kad tokios pozicijos laikosi 19 iš 22 pilotų. Jo vertinimu, esamomis aplinkybėmis rengti varžybas nebūtų teisinga. J. Milleris taip pat sakė, kad lenktynininkai savo poziciją išdėstė aiškiai, susivienijo ir padarė viską, ką galėjo, o panašų nenorą vykti į Katarą išgirdo ir kalbėdamasis su maždaug puse „MotoGP“ darbuotojų.
Skelbiama, kad dauguma lenktynininkų pasirašė bendrą laišką čempionato organizatoriams, reikalaudami atšaukti Kataro etapą. Tuo metu organizatoriai esą įspėja apie galimas sportines ir finansines sankcijas pilotams, kurie atsisakytų lenktyniauti. Tarp svarstomų priemonių minima net diskvalifikacija iš kitų etapų.
Pagrindinis ginčo aspektas – finansiniai nuostoliai. Jei Kataro valdžia neuždraustų kelionių į šalį, o patys etapo organizatoriai renginio neatšauktų, „MotoGP“ galėtų prarasti daug lėšų dėl komandų ir lenktynininkų atsisakymo dalyvauti.
Grėsmę mato ir dėl galimo įstrigimo Dohoje
J. Milleris pabrėžė, kad pavojų kelia ne tik galimos atakos. Konfliktui paaštrėjus ir uždarius regiono oro erdvę, lenktynininkai bei kiti čempionato darbuotojai galėtų įstrigti Dohoje. Tai savo ruožtu sukeltų problemų rengiant du paskutinius sezono etapus.
Australas taip pat atkreipė dėmesį, kad „MotoGP“ neslepia nei savo buvimo vietos, nei tikslaus tvarkaraščio. Todėl, jo teigimu, norintys pademonstruoti savo galią tiksliai žinotų, kur ir kada rasti čempionato dalyvius.
Lenktynininkams taip pat buvo pristatytas evakuacijos planas, kurį būtų galima taikyti padėčiai regione dar labiau pablogėjus.
Kataro GP turėtų tapti pirmuoju iš trijų paskutinių šio sezono etapų. Po varžybų Katare numatyti Portugalijos ir Valensijos GP. Jei etapas būtų surengtas, Marcas Marquezas jame turėtų pirmą galimybę matematiškai užsitikrinti 2026 metų „MotoGP“ čempiono titulą.
Kol kas taip pat nėra aišku, ar Katare galės startuoti visi traumų padarinius besigydantys pilotai: Jorge Martinas, Raulis Fernandezas ir Ferminas Aldegueris. Neaiški išlieka ir Joano Miro situacija – Malaizijoje jis iš lenktynių pasitraukė dėl nuovargio.
