Daliai lietuvių Europos Komisijos sprendimai vis dar atrodo priimami toli nuo jų kasdienybės, tačiau Europos Sąjungos piliečiai turi galimybę tiesiogiai įsitraukti į svarbias diskusijas ir teisėkūros procesus. Vienas iš būdų tai padaryti – Europos piliečių iniciatyva.
Apie šią galimybę naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pasakojo Europos piliečių iniciatyvos ambasadorė Lietuvoje, Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegijos vadovė dr. Eglė Celiešienė.
Nors konkrečių tyrimų, rodančių, kiek lietuvių žino apie šią priemonę, nėra, E. Celiešienė teigė renginiuose pastebinti augantį susidomėjimą. Ypač ją nustebino šiemet pavasarį LITEXPO vykusioje Knygų mugėje apsilankę jauni žmonės. Jie domėjosi Europos piliečių iniciatyva, dalijosi savo patirtimi ir siūlė idėjas.
Demokratiškumo ugdymo kolegijos narių ir Europos piliečių iniciatyvos ambasadorių tikslas – kad apie šią galimybę sužinotų kuo daugiau žmonių ir kad jie ne tik susipažintų su iniciatyva, bet ir joje dalyvautų.
Idėjomis galima dalytis net nekalbant ta pačia kalba
Europos piliečių iniciatyva yra tarpvalstybinė dalyvaujamosios demokratijos priemonė. Ji skirta žmonėms, turintiems pasiūlymą, kurį norėtų pateikti Europos Komisijai ir paskatinti ją įtraukti į savo darbotvarkę.
Iniciatyvos interneto svetainėje veikia forumas. Jame galima ieškoti bendraminčių, užduoti klausimus ekspertams ir rasti papildomos informacijos. Prisijungti prie forumo gali kiekvienas Europos Sąjungos pilietis, net jei dar neturi konkrečios idėjos.
Platforma automatiškai verčiama į visas Europos Sąjungos kalbas. Todėl klausimą galima pateikti lietuviškai ir lietuviškai gauti atsakymą, net jei kiti diskusijos dalyviai bendrauja savo gimtosiomis kalbomis.
Kokius reikalavimus turi atitikti iniciatyva?
Norint pradėti procesą, pirmiausia reikia turėti idėją arba pasiūlymą, kurį norima pateikti Europos Komisijai. Jis turi patekti į Komisijos kompetencijos sritį. Tarp tokių sričių – švietimas, jaunimas, užimtumas, aplinkos apsauga ir žemės ūkis. Visas aktualias sritis galima rasti Europos piliečių iniciatyvos svetainėje.
Iniciatyvą turi užregistruoti mažiausiai septyni piliečiai iš septynių skirtingų valstybių. Taigi neužtenka vien suformuluoti idėją – reikia surasti bendraminčių kitose šalyse ir parodyti, kad pasiūlymas svarbus ne tik vienos valstybės gyventojams.
Užregistravus iniciatyvą prasideda iki dvylikos mėnesių trunkantis palaikymo rinkimo etapas. Per jį būtina surinkti mažiausiai vieną milijoną Europos Sąjungos piliečių parašų.
Surinkus reikiamą parašų skaičių, Europos Komisija įtraukia klausimą į savo darbotvarkę. Iniciatyvos rengėjai gali pristatyti pasiūlymą, o Komisija per tris mėnesius turi pateikti atsakymą.
Galimybė veikti, o ne tik protestuoti
E. Celiešienės teigimu, Europos piliečiams svarbu būti išgirstiems, ypač tuo metu, kai įvairiose Europos Sąjungos šalyse jauni žmonės rengia protestus dėl teisingumo, būsto įsigijimo ir švietimo klausimų. Europos piliečių iniciatyva suteikia galimybę savo idėją pateikti Europos Komisijai, tiesiogiai ją pristatyti politikams ir sulaukti sprendimo.
Norint pasinaudoti šia priemone, nebūtina tapti politiku. Iniciatyva taip pat moko dialogo: ne tik argumentuotai išsakyti savo poziciją, bet ir išklausyti kitus bei ieškoti bendro sprendimo.
Iniciatyvos rengėjams tenka konkuruoti su didžiuliu informacijos srautu socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje, todėl norint surinkti milijoną parašų būtina aktyviai skleisti savo idėją. Pasak E. Celiešienės, svarbiausia pamoka paprasta: siekiant pokyčių neužtenka piktintis – reikia imtis konkrečių veiksmų.
Iniciatyvos jau turėjo įtakos sprendimams
Vienu sėkmingu pavyzdžiu laikoma iniciatyva dėl geriamojo vandens. Nors Vilniuje geriamojo vandens kokybe didžiuojamasi, tokios sąlygos buvo prieinamos ne visose šalyse. Iniciatyva surinko reikiamą parašų skaičių, buvo apsvarstyta Europos Komisijoje, o jos atsakas prisidėjo prie geriamojo vandens kokybę reglamentuojančių teisės aktų tobulinimo.
Su Lietuva susijęs ir gyvūnų auginimo kailiams klausimas. Ši iniciatyva surinko pusantro milijono parašų iš aštuoniolikos valstybių, o Lietuvoje ją palaikė penkiasdešimt tūkstančių žmonių.
2023-iaisiais Lietuvos Seimas priėmė teisės aktus, pagal kuriuos nuo kitų metų nebebus galima auginti gyvūnų kailiams. Tai nebuvo tiesioginis Europos piliečių iniciatyvos rezultatas, tačiau, E. Celiešienės teigimu, šis atvejis rodo, kad politikai girdi, kai piliečiai argumentuotai išsako, kas jiems svarbu.
Nuo ko pradėti norint būti aktyvesniu piliečiu?
Pirmasis žingsnis – apsilankyti Europos piliečių iniciatyvos svetainėje, joje užsiregistruoti ir, prireikus, pasitikrinti, kaip tai padaryti. Taip galima sustiprinti ir savo skaitmeninio pilietiškumo kompetencijas.
Vėliau verta susipažinti su paskelbtomis iniciatyvomis, pasirinkti aktualiausią ir ją pasirašyti. E. Celiešienė pabrėžia, kad net vienas parašas yra reikšmingas žingsnis siekiant geresnės Europos ir bendros gerovės.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai pateikiami kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“, portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
