Lietuvos narystė Europos Sąjungoje (ES) ir NATO buvusiam šalies vadovui Valdui Adamkui tapo didžiausiu jo gyvenimo džiaugsmu. Šimtąjį gimtadienį minintis prezidentas teigia, kad kelias į šias organizacijas buvo sudėtingas, tačiau šiandien Lietuva gali didžiuotis pasiektais rezultatais.
V. Adamkus naujienų portalui „bernardinai.lt“ pasakojo, kad vienas svarbiausių jo gyvenimo tikslų buvo matyti Lietuvą Europos Sąjungoje ir NATO saugomą valstybę. Siekdamas šio tikslo jis lankėsi daugelyje Europos šalių ir susitiko su jų vadovais.
Anot buvusio prezidento, kai kurios valstybės Lietuvos siekį palaikė iš karto, tačiau buvo ir abejojančiųjų, kurie nenorėjo prisiimti įsipareigojimų bei nesuteikė jokių garantijų. Todėl narystę ES ir NATO jis vadina didžiausiu gyvenimo džiaugsmu – šiose organizacijose įžvelgė Lietuvos dalyvavimo prasmę.
Po daugelio metų, V. Adamkaus teigimu, Lietuva gali džiaugtis tuo, kad yra matoma, girdima ir aktyvi. NATO, pasak jo, taip pat yra garantija, kad šalis nebus paaukota kokiam nors naujam režimui.
Lietuvos kryptis nesikeičia
Dvi kadencijas Lietuvai vadovavęs V. Adamkus aktyviai palaikė šalies integraciją į Vakarų struktūras. Lietuvai tapus ES ir NATO nare, jis siekė, kad valstybė šiose organizacijose įsitvirtintų kaip visavertė dalyvė.
Buvusio prezidento vertinimu, pagrindiniai Lietuvos tikslai išlieka tie patys: saugoti laisvę ir nepriklausomybę, pačiai spręsti savo ateitį bei aktyviai veikti laisvų tautų bendrijoje.
V. Adamkus pabrėžia, kad Lietuva Europos Sąjungoje nėra tik formali narė. Ji gali reikšti savo poziciją ir ją ginti net tada, kai ši nesutampa su bendru sprendimu. Jo teigimu, tai yra reikšmingas laimėjimas – Lietuva yra lygi tarp lygių ir aktyviai dalyvauja diskusijose apie geriausią bei šviesesnę ateitį.
Šimtmetis, paženklintas okupacijų ir kovos už laisvę
100 metų sukaktį minintis V. Adamkus šią datą vadina vienu svarbiausių įvykių savo gyvenime. Jo teigimu, nugyventas laikotarpis nebuvo lengvas, tačiau buvo prasmingas.
Prezidentas sakė esąs dėkingas likimui, kad išgyveno pasaulio kaitą, karą ir okupacijas. Jo vertinimu, išlikimas po šių išbandymų tapo savotiška padėka Aukščiausiajam.
Aktyvesnė V. Adamkaus veikla prasidėjo paskutinėse gimnazijos klasėse, kai jis sąmoningai įsitraukė į pogrindžio veiklą. Per pirmąją sovietų okupaciją, nacių okupaciją ir vėlesnį sovietų sugrįžimą jis įgijo kovos patirties. Tuo metu jį ir kitus bendraminčius jungė tvirtas siekis matyti Lietuvą laisvą ir nepriklausomą.
Buvęs valstybės vadovas džiaugiasi, kad po visų patirtų išbandymų jam teko sulaukti nepriklausomos Lietuvos atkūrimo.
1990 metų kovo 11-ąją, kai buvo paskelbta Lietuvos nepriklausomybė, V. Adamkus buvo Čikagoje. Jis prisiminė tuomet jautęs didelį jaudulį, nes pastangos sugrąžinti Lietuvą į laisvą pasaulį buvo įgyvendintos.
Pasak V. Adamkaus, Kovo 11-oji yra didinga ir iškilminga visos tautos, penkis dešimtmečius kovojusios už savarankiškumą, data. Nors Lietuva buvo naikinama per dvi okupacijas, ji atlaikė ir gali didžiuotis šia diena.
ELTA primena, kad V. Adamkus gimė 1926 metų lapkričio 3 dieną Kaune.
Antrojo pasaulinio karo metais jis dalyvavo rezistencinėje veikloje. 1944 metų liepą su tėvais pasitraukė į Vokietiją. Mokydamasis Eichšteto lietuvių gimnazijoje V. Adamkus sutiko būsimą žmoną Almą. Vėliau jis studijavo Miuncheno universiteto Gamtos fakultete.
1949 metais V. Adamkus atvyko į Jungtines Amerikos Valstijas. Septintajame dešimtmetyje jis aktyviai įsitraukė į politinę veiklą ir buvo pakviestas dirbti kuriamoje JAV federalinės valdžios Aplinkos apsaugos agentūroje. Būsimasis Lietuvos prezidentas taip pat aktyviai dalyvavo lietuvių išeivijos visuomeniniame bei politiniame gyvenime.
Pirmą kartą Lietuvos prezidentu V. Adamkus buvo išrinktas 1998 metais. Tuomet rinkimuose jis įveikė buvusį generalinį prokurorą Artūrą Paulauską.
2003 metais V. Adamkus siekė būti perrinktas, tačiau antrajame rinkimų ture pralaimėjo Rolandui Paksui. R. Paksui apkaltos būdu netekus prezidento posto, V. Adamkus 2004 metais laimėjo pirmalaikius rinkimus ir Lietuvai vadovavo iki 2009 metų.
