Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) prasidėjus kadencijos vidurio rinkimams sprendžiama, ar prezidento Donaldo Trumpo Respublikonų partija išsaugos Kongreso kontrolę. Lietuvai svarbiausi galimi rinkimų padariniai – NATO rytinio flango saugumas, JAV kariuomenės buvimas Europoje ir tolesnė parama Ukrainai.
Demokratams laimėjus vienuose ar abiejuose Kongreso rūmuose, įstatymų leidėjai galėtų veiksmingiau riboti Baltųjų rūmų sprendimus. Tačiau politikai ir ekspertai pabrėžia, kad toks scenarijus nebūtinai būtų palankesnis Lietuvai.
Eltos kalbinti politologai ir Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) nariai sutaria, kad demokratų ir respublikonų požiūris į Baltijos šalių saugumą iš esmės nesiskiria. Todėl vien rinkimų rezultatai neturėtų iš esmės pakeisti Vašingtono politikos. Kita vertus, išaugusi Kongreso ir prezidento administracijos konfrontacija galėtų apsunkinti sprendimų priėmimą, o vidaus politikoje suvaržytas D. Trumpas gali dar aktyviau veikti užsienio politikos srityje.
Kongresas galėtų labiau riboti prezidentą
Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala teigia nematantis esminių skirtumų tarp demokratų ir respublikonų pozicijų NATO, paramos Ukrainai ir Baltijos šalių saugumo klausimais. Didesnė takoskyra, jo vertinimu, matoma prezidento administracijos vykdomoje politikoje, ypač kalbant apie prekybinius santykius su Europos Sąjunga (ES).
Politologas ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Kęstutis Girnius taip pat sako, kad abi partijos Lietuvą vertina kaip svarbią sąjungininkę, kurią reikia remti ir ginti. Todėl, jo nuomone, partijos pergalė neturėtų pakeisti JAV įsipareigojimų Lietuvos gynybai.
Vis dėlto demokratams perėmus Atstovų Rūmų, Senato arba abiejų rūmų kontrolę, Kongresas įgytų daugiau galimybių prižiūrėti D. Trumpo administraciją ir riboti jos sprendimus.
L. Kojala atkreipia dėmesį, kad įstatymų leidėjai turi reikšmingų finansinių svertų, galinčių paveikti gynybos finansavimą ir paramą sąjungininkams. Tačiau prezidentas ir toliau išlaikytų plačius įgaliojimus formuoti užsienio politiką.
Anot politologo, Kongresas jau yra parodęs paramą JAV karinio buvimo Europoje tęstinumui ir Baltijos šalių saugumo iniciatyvoms. Todėl demokratų pergalė galėtų padėti išlaikyti šias priemones net tuo atveju, jei prezidento administracija siūlytų jų atsisakyti.
K. Girnius mano, kad demokratų kontroliuojamas Kongresas taip pat galėtų griežčiau prižiūrėti D. Trumpo administraciją ir reikalauti pareigūnų paaiškinimų dėl priimamų sprendimų. Tokiu atveju prezidento veikimo galimybės taptų kuklesnės.
Seimo URK narys Ruslanas Baranovas teigia, kad didesnė Kongreso įtaka Lietuvai paprastai būtų palanki. Jo vertinimu, JAV įstatymų leidėjai per pastaruosius 25 metus dažnai buvo palankesni Lietuvai nei prezidento administracija.
Parlamentaras mano, kad demokratų pergalė galėtų suteikti daugiau galimybių siekti didesnės paramos Ukrainai, griežtesnės politikos Rusijos atžvilgiu ir konstruktyvesnių JAV santykių su ES.
Vašingtoną gali paralyžiuoti politinė kova
Tačiau kai kurie pašnekovai įspėja, kad demokratų pergalė kartu galėtų pagilinti politinę priešpriešą JAV.
Seimo URK pirmininko pavaduotojas Žygimantas Pavilionis mano, kad tokiomis sąlygomis Lietuvai būtų sunkiau atstovauti savo interesams Vašingtone. Lietuvai tektų vienu metu dirbti su abiem politinėmis stovyklomis, siekiant užtikrinti paramą Ukrainai, NATO įsipareigojimų tęstinumą ir JAV dėmesį Baltijos šalių saugumui.
Jis taip pat ragina stiprinti Lietuvos diplomatinį ir politinį atstovavimą JAV, veikti ne tik Vašingtone, bet ir kituose įtakos centruose. Pasak Ž. Pavilionio, reikėtų glaudžiau bendradarbiauti su Baltijos bei Šiaurės šalimis ir Lenkija, įskaitant Liublino trikampį.
R. Baranovas neatmeta, kad demokratams perėmus Kongreso kontrolę konfliktas su Baltųjų rūmų administracija sulėtintų svarbių sprendimų priėmimą. Dėl vidinės politinės kovos sprendimai galėtų būti priimami lėčiau.
K. Girnius tokią priešpriešą vertina ramiau. Jo teigimu, demokratų ir respublikonų nesutarimai pirmiausia būtų susiję su JAV vidaus politika – ekonomika, imigracija ir nusikalstamumu. Lietuvos atžvilgiu pagrindinė JAV politika, jo nuomone, neturėtų keistis.
Suvaržytas D. Trumpas gali atsigręžti į pasaulį
Pašnekovai įžvelgia ir kitą galimą demokratų pergalės padarinį: sumažėjus D. Trumpo galimybėms įgyvendinti darbotvarkę šalies viduje, prezidentas galėtų aktyviau imtis užsienio politikos iniciatyvų.
R. Baranovas perspėja, kad toks scenarijus nebūtinai atitiktų Lietuvos interesus, nes dalis dabartinės JAV administracijos tarptautinės politikos sprendimų Lietuvai nėra palanki.
Ž. Pavilionis taip pat abejoja, ar Kongresas galėtų visiškai suvaržyti prezidentą užsienio politikos srityje. Jo vertinimu, D. Trumpas galėtų bandyti išorės politikos veiksmais nukreipti dėmesį nuo nesėkmių vidaus politikoje.
L. Kojala pažymi, kad po kadencijos vidurio rinkimų JAV politinis gyvenimas vis labiau suksis apie būsimus prezidento rinkimus. Dėl to vidaus politiniai nesutarimai gali tapti svarbesni, o santykiams su Europa, ypač prekybos temoms, gali būti skiriama mažiau dėmesio.
R. Baranovas taip pat mano, kad pokyčių gali atsirasti pačioje Respublikonų partijoje. Jos nariai, pradėję ieškoti kandidatų į būsimus prezidento rinkimus, gali palaipsniui tolti nuo D. Trumpo, jam prieštarauti ir mėginti riboti jo įtaką.
Taivanas – dar vienas svarbus klausimas
Kalbėdami apie galimą rinkimų poveikį Lietuvos santykiams su JAV, pašnekovai išskyrė ir Taivano klausimą. Šioje srityje JAV Kongrese tradiciškai esama plataus demokratų ir respublikonų sutarimo.
K. Girniaus teigimu, JAV paramą Taivanui lemia strateginė salos reikšmė ir jos puslaidininkių pramonė. Todėl Kongreso sudėties pasikeitimas neturėtų iš esmės pakeisti Vašingtono pozicijos.
R. Baranovas taip pat pabrėžia, kad parama Taivanui Kongrese paprastai išlieka stipri, nesvarbu, kuri partija turi daugumą. Pasikeitus sudėčiai, galėtų atsirasti daugiau iniciatyvų aiškiau apibrėžti JAV įsipareigojimus Taivanui.
Ž. Pavilionis perspėja, kad galimas Taivaniečių atstovybės Lietuvoje pavadinimo keitimas galėtų susilpninti Lietuvos pozicijas Vašingtone. Jo teigimu, Taivano tema vienija JAV demokratus ir respublikonus, todėl Lietuvai svarbu išsaugoti šio bendradarbiavimo naudą.
Parlamentaro nuomone, Lietuva turėtų išlaikyti aktyvią poziciją ir kitais JAV svarbiais tarptautiniais klausimais, nes tai padeda užsitikrinti amerikiečių politinę paramą.
Apibendrindamas Ž. Pavilionis pabrėžė, kad Lietuvos saugumo lūkesčiai neturėtų būti siejami vien su demokratų ar respublikonų pergale. Jo vertinimu, rinkimai savaime neatneš Lietuvai lengvesnės situacijos, o politinį žaidimą gali dar labiau apsunkinti.
ELTA primena, kad antradienį JAV vyksta kadencijos vidurio rinkimai. Juose bus renkami visi 435 Atstovų Rūmų nariai ir 35 iš 100 Senato narių. Demokratai siekia iš Respublikonų partijos, kuriai priklauso prezidentas D. Trumpas, perimti abiejų Kongreso rūmų kontrolę.
Kad įgytų daugumą Atstovų Rūmuose, demokratams reikia papildomai laimėti tris vietas, o Senate – keturias. Tokiu atveju jų galimybės blokuoti naujų lėšų skyrimą ir pradėti parlamentinius tyrimus apribotų D. Trumpo politinės darbotvarkės įgyvendinimą.
Apklausos rodo, kad daugelis amerikiečių dėl išaugusių degalų kainų ir pragyvenimo išlaidų kaltina D. Trumpą bei jo partiją. Pats prezidentas yra pareiškęs, kad demokratams perėmus Kongreso kontrolę aktyviai naudotųsi veto teise.
