Spalis Lietuvoje primena apie krūties vėžio prevenciją ir ankstyvosios diagnostikos reikšmę. Tai dažniausia moterų onkologinė liga šalyje – kasmet nustatoma apie 1 700 naujų atvejų.
Kauno klinikų specialistai pabrėžia, kad anksti aptiktas krūties vėžys dažnai sėkmingai išgydomas. Tobulėjant gydymui, siekiama ne tik išsaugoti gyvybę, bet ir kuo geriau išlaikyti pacientės gyvenimo kokybę.
Kauno klinikų Radiologijos klinikos Rentgeno skyriaus ir Veido-kaklo radiologijos sektoriaus vadovė dr. Diana Mačianskytė atkreipia dėmesį, kad pradinė liga dažnai nesukelia jokių požymių. Moteris gali jaustis sveika, nors krūtyje jau vyksta pokyčiai, todėl profilaktinė patikra leidžia ligą nustatyti anksčiau ir padidina tikimybę išvengti sudėtingesnio gydymo.
1. Pasinaudokite nemokama mamografija
Pagal Lietuvoje vykdomą krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programą 45–74 metų moterys, apdraustos privalomuoju sveikatos draudimu, kas dvejus metus gali nemokamai atlikti mamografijos tyrimą. Jis gali parodyti vos kelių milimetrų darinius ar kitus pokyčius, kurių dar neįmanoma užčiuopti.
Gydytoja dr. D. Mačianskytė pastebi, kad kai kurios moterys nemato prasmės tikrintis, jei nejaučia skausmo arba jų šeimoje nebuvo krūties vėžio atvejų. Tačiau nemaža dalis pacienčių neturi sergančių artimųjų, o ankstyva liga dažniausiai nepasireiškia juntamais simptomais.
Profilaktinis tyrimas kartais atskleidžia nedidelį darinį visiškai jokių nusiskundimų neturinčiai moteriai. Vis dėlto įtartas pakitimas dar nereiškia vėžio – prireikus atliekami papildomi tyrimai, padedantys nustatyti jo pobūdį.
Kauno klinikose kiekvieną profilaktinės mamografijos tyrimą nepriklausomai įvertina du gydytojai radiologai. Taip siekiama tiksliau pastebėti įtartinus pokyčius ir sumažinti nepagrįstų įtarimų tikimybę. Jei nieko įtartino nerandama, moteris po dvejų metų vėl kviečiama dalyvauti programoje. Nustačius pakitimų, papildomi tyrimai padeda išsiaiškinti, ar jie gerybiniai, ar piktybiniai, o patvirtinus diagnozę tolesnį gydymą planuoja skirtingų sričių specialistų komanda.
2. Žinokite, kad gydymas parenkamas individualiai
Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos gydytoja onkologė radioterapeutė, krūties navikų teminės grupės vadovė doc. Erika Korobeinikova sako, kad krūties vėžio gydymas per pastaruosius dešimtmečius smarkiai pasikeitė. Sprendimai priimami vertinant ne vien naviko dydį, bet ir jo savybes.
Vienodo dydžio navikai dviem moterims gali būti gydomi skirtingai: vienai gali pakakti operacijos ir nesudėtingo papildomo gydymo, o kitai chemoterapijos gali prireikti dar prieš operaciją. Taip yra todėl, kad krūties vėžys nėra viena vienoda liga. Gydymo tikslas – ne taikyti kuo daugiau procedūrų, o pasirinkti konkrečiai pacientei naudingiausią būdą.
Daliai pacienčių šiuolaikiniai metodai leidžia išsaugoti krūtį ir išvengti kai kurių pažasties limfmazgių šalinimo operacijų, todėl mažėja komplikacijų rizika. Trumpėja ir spindulinio gydymo kursai: vietoje anksčiau dažnai trukusių penkių ar šešių savaičių daugeliui pacienčių šiandien pakanka vienos–trijų savaičių. Tinkamai atrinktoms pacientėms trumpesnė spindulinė terapija gali būti tokia pat veiksminga, be to, reikia mažiau kartų vykti į ligoninę.
Jaunoms pacientėms svarbi ir vaisingumo tema. Pati diagnozė dar nereiškia, kad moteris negalės tapti mama, tačiau kai kurie gydymo būdai gali paveikti vaisingumą. Todėl apie šeimos planus rekomenduojama pasikalbėti dar prieš pradedant gydymą. Kauno klinikos bendradarbiauja su vaisingumo specialistais, tad kai kuriais atvejais galima išsaugoti kiaušialąstes ar embrionus.
3. Rūpinkitės ne tik gydymu, bet ir kasdiene sveikata
Po gydymo kai kurios pacientės susiduria su ilgalaikiu nuovargiu, skausmu, rankos tinimu ar emociniais sunkumais. Todėl svarbu vertinti ne tik gydymo rezultatą, bet ir tai, kaip moteris jaučiasi grįžusi į įprastą gyvenimą.
Doc. E. Korobeinikova prisimena pacientę, kuri jaunystėje buvo gydyta dėl limfinės sistemos vėžio, o po daugelio metų jai nustatytas į kitus organus išplitęs krūties vėžys. Krūtyje buvo susiformavęs apie 10 centimetrų dydžio išopėjęs navikas. Kadangi anksčiau moteriai jau buvo taikyta spindulinė terapija, dėl pakartotinio gydymo kilo papildomų saugumo klausimų. Vis dėlto atidžiai įvertinus situaciją nuspręsta jį taikyti. Navikas gerokai sumažėjo, o pacientės gyvenimo kokybė pastebimai pagerėjo.
Šį pokytį pacientė pavadino antra galimybe gyventi. Nors liga neišnyko ir pasveikimo kalbėti nebuvo galima, gydymas reikšmingai pakeitė jos kasdienybę. Specialistė pabrėžia, kad net tais atvejais, kai vėžio išgydyti neįmanoma, galima daug nuveikti dėl žmogaus savijautos ir gyvenimo kokybės.
Dalis rizikos veiksnių yra koreguojami. Reguliarus fizinis aktyvumas, sveiko kūno svorio palaikymas ir alkoholio atsisakymas gali sumažinti tikimybę susirgti. Tačiau net sveikai gyvenančios moterys nėra visiškai apsaugotos nuo krūties vėžio, todėl gyvenimo būdas nepakeičia reguliarios patikros.
Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa finansuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Lietuvoje taip pat diegiamas centralizuotas kvietimų modelis: teisę į nemokamą patikrą turinčioms moterims kvietimus automatiškai siunčia du šalyje veikiantys koordinavimo centrai. Paštu, SMS žinute ar elektroniniu paštu gaunamame kvietime nurodoma siūloma mamografijos data, laikas ir gydymo įstaiga.
Toks modelis turėtų palengvinti dalyvavimą programoje ir paskatinti daugiau moterų nedelsti, kai ateina laikas pasitikrinti.
