Lietuvoje vykdomos mažiausiai penkios prevencinės sveikatos programos, tačiau jose dalyvauja tik maždaug pusė teisę pasitikrinti turinčių žmonių. Dėl to vėl diskutuojama, ar profilaktinių patikrų vengiantiems gyventojams neturėtų būti taikomos sankcijos.
Šis klausimas neseniai iškilo Seimo Sveikatos reikalų komitete, svarstant kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą. Valstybinės ligonių kasos direktorius G. Bendorius pabrėžė, kad prievartos priemonių taikymas Lietuvoje nebūtų populiarus. Jo teigimu, teoriškai būtų galima svarstyti apie didesnę kainą tiems, kurie nesirūpina savo sveikata, tačiau tokiu atveju tektų vertinti ir kitus žalingus įpročius.
Jei baustume nesitikrinančius, tektų vertinti ir žalingus įpročius
G. Bendorius atkreipė dėmesį, kad tuomet reikėtų taikyti sankcijas ir rūkantiems, alkoholį vartojantiems, dantų nesivalantiems ar nesportuojantiems žmonėms. Todėl, jo vertinimu, tai yra platesnis, filosofinis sveikatos politikos klausimas, o ne vieno posėdžio tema.
Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis sutiko, kad dalyvavimas prevencinėse programose tebėra per mažas. Jis pabrėžė, kad žmonėms nesitikrinant vėliau didėja gydymo ir hospitalizacijų mastas. Ministro teigimu, reikėtų atskiro svarstymo, kaip kiekviena programa veikia ir kokiomis priemonėmis būtų galima paskatinti gyventojus ja naudotis, nes prevencija yra pigesnė tiek sveikatos, tiek gydymo požiūriu.
Prezidento patarėja sveikatos klausimais prof. Sonata Jarmalaitė taip pat teigė, kad į mažą gyventojų įsitraukimą nereikėtų žiūrėti abejingai. Jos duomenimis, prevencinėmis paslaugomis pasinaudoja apie 50 proc. žmonių, kurie turi teisę jas gauti. Pasak jos, sveiki žmonės neretai mano, kad patikra jiems nereikalinga, nors ankstyvas ligų nustatymas padėtų ateityje sumažinti insultų ir infarktų gydymo naštą.
Finansavimo pakanka, tačiau gyventojų aktyvumo trūksta
Komiteto nariai domėjosi, kiek lėšų prevencinėms programoms numatoma skirti kitais metais ir kaip vertinamas jų efektyvumas. VLK vadovas nurodė, kad programos finansuojamos pagal poreikį, o pinigų joms netrūksta.
Jo pateiktais duomenimis, 2025 metais prevencinėms programoms buvo skirta 53 mln. eurų, šiais metais planuojama 54 mln. eurų, o kitais metais – daugiau nei 56 mln. eurų.
G. Bendoriaus teigimu, pagal dalyvavimą prevencinėse programose Lietuva dažniausiai yra ties Europos vidurkiu, taip pat ir mamografijos bei gimdos kaklelio vėžio prevencijos srityse. Vis dėlto Skandinavijos šalyse gyventojų aktyvumas gerokai didesnis.
Jis taip pat paaiškino, kad dalyvavimas programose gali svyruoti bangomis: jei patikra atliekama kas trejus metus, pirmaisiais metais dažniausiai ateina rūpestingiausi žmonės, vėliau aktyvumas sumažėja, o po kelių metų vėl išauga. VLK vadovas pabrėžė, kad šioje srityje Lietuva turi rezervų, tačiau finansavimas gyventojų dalyvavimui netrukdo.
Siūloma svarstyti ne tik sankcijas, bet ir paskatas
Seimo narė Lina Šukytė-Korsakė klausė, ar stebima, kiek specialistų konsultacijų prireikia žmonėms, kurie prieš tai nedalyvavo prevencinėse programose. Ji taip pat teiravosi, ar vertinama, kiek iš maždaug 50 proc. prevencinėje patikroje nedalyvavusių pacientų vėliau vis tiek kreipiasi į specialistus.
Ligonių kasų atstovė Simona Adamkevičiūtė atsakė, kad toks kokybės rodiklis kol kas nėra numatytas. Tačiau pacientas turi teisę gauti specialisto konsultaciją, jei siunčiantis gydytojas mato tam poreikį.
Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas Laimutis Paškevičius siūlė įvertinti paciento duomenis iki asmens kodo lygmens ir apsvarstyti finansines paskatas. Jo nuomone, žmonėms, kurie naudojasi prevencinėmis paslaugomis, galėtų būti sudarytos geresnės sąlygos nei jų vengiantiems pacientams, tačiau pirmiausia reikėtų užtikrinti veikiančią sistemą.
Krūties vėžio atvejai dažniau nustatomi ankstyvose stadijose
Posėdyje paminėta, kad kai kurios prevencinės programos jau duoda reikšmingų rezultatų. Iš penkių programų keturios skirtos vėžio prevencijai.
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos direktorė Neringa Čiakienė teigė, kad daugiausia dėmesio sulaukė krūties vėžio prevencijos programa. Išplėtus tikrinamų moterų amžiaus ribas, joje pradėjo dalyvauti daugiau moterų, ypač jaunesnių.
Dabar 80 proc. visų krūties vėžio atvejų nustatoma pirmoje arba antroje ligos stadijoje. Tokių rezultatų gimdos kaklelio ir storosios žarnos vėžio prevencijos srityse kol kas pasiekti nepavyko, nes šios temos yra labiau stigmatizuotos.
VLK Paslaugų kompensavimo skyriaus vedėja Žydrūnė Baigienė pristatė planuojamus gimdos kaklelio vėžio prevencijos programos pakeitimus. Žmogaus papilomos virusą planuojama tirti visų amžiaus grupių moterims iš skystos terpės. Iki šiol jaunesnėms moterims dažniausiai buvo atliekamas tepinėlis, o vyresnėms – pirmiausia skystos terpės tyrimas dėl žmogaus papilomos viruso. Nauja tvarka būtų suvienodinta pagal pasaulines rekomendacijas.
Kvietimai tikrintis ne visada pasiekia žmones
Diskusijoje taip pat kalbėta apie tai, kaip gyventojai kviečiami dalyvauti prevencinėse programose. Nors šeimos gydytojų vaidmuo šioje srityje pastaruoju metu mažinamas ir kuriami koordinaciniai centrai, dalis dalyvių mano, kad toks modelis yra mažiau veiksmingas.
L. Paškevičius atkreipė dėmesį, kad elektroniniu paštu siunčiami kvietimai neretai patenka į šlamšto aplanką ir pacientų nepasiekia. Jo teigimu, kitų Europos Sąjungos šalių patirtis rodo, kad geriausiai veikia šeimos gydytojų komandos, registratoriai ar asistentai, kurie pacientams paskambina ir asmeniškai paskatina atvykti.
S. Jarmalaitė savo ruožtu pabrėžė, kad mokslo įrodymai rodo centralizuotų prevencinių programų veiksmingumą. Jos teigimu, svarbus ne tik valdymo, bet ir mokslinio pagrindimo centralizavimas bei nuoseklus programų administravimas.
Prezidento patarėja taip pat sakė, kad jau yra mokslu pagrįstų pasiūlymų pradėti plaučių ir skrandžio vėžio prevencijos programas. G. Bendorius patvirtino, kad plaučių vėžio prevencijos plėtra anksčiau buvo svarstyta, tačiau procesas įstrigo. Kol kas specialistai dar diskutuoja dėl tinkamiausio metodo ir rizikos grupių nustatymo, nes nėra griežtų europinių rekomendacijų, tik siūlymas tokią programą apsvarstyti.
Taip pat planuojama rinkti daugiau informacijos apie gyventojų požiūrį. Šiuo metu nepakanka duomenų, kodėl žmonės nesilanko prevencinėse programose, o išsiaiškinus priežastis būtų galima tiksliau parinkti priemones šiai problemai spręsti.
