Jungtinėms Valstijoms švelninant dalį sankcijų Rusijai, vis daugiau klausimų kyla dėl Ukrainai itin svarbios amerikiečių žvalgybinės informacijos tiekimo. Ekspertų vertinimu, tokie Vašingtono sprendimai Kremliui siunčia nevienareikšmišką žinią, o didžiausią kainą už tai gali mokėti Ukraina.
Šias tendencijas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ aptarė Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktorius Linas Kojala bei Lietuvos ambasadorius Švedijoje, buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Apie taiką kol kas kalbėti anksti
L. Kojala teigė, kad net konflikto įšaldymas tam tikromis aplinkybėmis nebūtų blogiausias scenarijus. Ukraina yra pasirengusi paliauboms, nors maždaug penktadalis jos teritorijos tebėra okupuota. Tačiau Rusija su tokiu pasiūlymu nesutinka ir toliau rengia smūgius Ukrainai, jos civiliams bei kariniams objektams.
Pasak eksperto, jau įvyko maždaug devyni įvairių JAV delegacijų vizitai ir susitikimai su Vladimiru Putinu, tačiau reikšmingo proveržio nepasiekta. Todėl kyla klausimas, kokie nauji argumentai ar pasiūlymai gali pajudinti procesą iš aklavietės.
Prieštaringą situaciją, L. Kojalos vertinimu, rodo ir Steve’o Witkoffo veiksmai. Prieš vykdamas į Maskvą, tiksliau, Sankt Peterburgą, jis susitiko su Europos lyderiais, Ukrainos atstovais ir prezidentu. Tuomet buvo kalbama apie ilgalaikes Ukrainos saugumo garantijas, galinčias prilygti NATO sutarties 5-ajam straipsniui.
Vis dėlto kartu Rusijai siunčiama kita žinia – nepaisant intensyvėjančių ir brutalesnių atakų bei didėjančios grėsmės kitoms Europos valstybėms, sankcijos gali būti švelninamos. L. Kojalos teigimu, šios dvi kryptys nesudaro aiškaus vaizdo, kurį būtų galima laikyti apčiuopiamo progreso ženklu.
Ekspertas pabrėžė, kad Ukraina ir dauguma Europos šalių laikosi nuostatos, jog Rusijos požiūrį galima pakeisti tik didinant karo kainą. Tam būtinos sankcijos, karinė pagalba, amunicija ir oro gynybos sistemos. Ukrainos kapituliacija negali būti svarstoma nei pačioje šalyje, nei Europoje.
Sankcijų švelninimas kelia klausimų
Vertindamas JAV požiūrio į Rusiją pokyčius, L. Kojala neatmetė rinkimų įtakos. Lapkričio 3-iosios rinkimai artėja, o dalis amerikiečių jau yra atidavę savo balsus. Anot jo, sprendimus taip pat galėjo veikti atskirų asmenų išlaisvinimas iš Rusijos kalėjimų ir kiti Trumpo administracijos tikslai.
Tačiau strateginiu lygmeniu, eksperto teigimu, esminių pokyčių nėra. Sankcijų išimtis yra ribota ir pati savaime nesunaikina viso sankcijų režimo, be to, jos poveikis Rusijos energetikos sektoriui ir Jungtinėms Valstijoms yra nedidelis.
Didžiausią nerimą kelia ne vien praktinės sprendimo pasekmės, bet ir jo siunčiama žinia: neaišku, ką Rusija dar turėtų padaryti, kad JAV spaudimas jai būtų sustiprintas. Tuo metu Maskvos vykdomos brutalios atakos, priešingai, rodo būtinybę spaudimą didinti.
Žvalgyba ir „Starlink“ – jautriausia vieta
Laidoje taip pat aptartas Elono Musko raginimas išjungti Ukrainos kariuomenei palydovinio interneto „Starlink“ veikimą. Donaldas Trumpas vėliau patvirtino, kad paslauga atkurta.
L. Linkevičius pabrėžė, kad JAV karinės ir finansinės paramos Ukrainai praktiškai nėra, todėl didžioji pagalbos našta tenka Europai. Tačiau kritiškai svarbūs išlieka amerikiečių žvalgybiniai duomenys bei „Starlink“ ir „Starshield“ sistemos.
Artimiausiu metu Europa neturi galimybių jų visiškai pakeisti. Dėl to sutrikęs informacijos tiekimas jau gali paveikti padėtį fronte ir civilių gelbėjimą, taip pat apsaugą nuo balistinių raketų. Rusija šiuo pažeidžiamumu, pasak L. Linkevičiaus, aktyviai naudojasi.
Nors D. Trumpas tvirtino, kad duomenų perdavimas nenutrauktas, iš Ukrainos buvo girdėti prieštaringų pranešimų apie tiekimo sutrikimus. Todėl gali būti, kad informacija teikiama su pertrūkiais ir ne visada stabiliai. Būtent ši aplinkybė ekspertui atrodo labiausiai neraminanti.
L. Linkevičius taip pat atkreipė dėmesį, kad daugiau kaip pusė JAV gyventojų Rusiją laiko priešu. Maždaug 55 proc. apklaustųjų mano, jog sankcijos ir spaudimas Maskvai turi būti tęsiami, o parama Ukrainai neturėtų mažėti. Tik 11 proc. pritaria mažesnei paramai Ukrainai.
Našta vis labiau tenka Europai
L. Linkevičiaus vertinimu, keista, kad JAV sprendimai nesutampa su visuomenės nuotaikomis. Prieštaravimų esama ne tik tarp Demokratų, bet ir Respublikonų partijos atstovų Kongrese.
Jo teigimu, europiečiai turi ruoštis tam, kad finansinė ir karinė paramos Ukrainai našta daugiausia teks jiems. Todėl būtent šiai sričiai, pasak buvusio užsienio reikalų ministro, Europa turėtų skirti visą dėmesį.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai pateikiami kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
