Higienos instituto atlikta analizė atskleidė, kad 2021–2025 m. 65 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų ligotumas kraujotakos sistemos, endokrininėmis, mitybos ir medžiagų apykaitos ligomis didėjo. Tuo pat metu mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų, piktybinių navikų ir išorinių mirties priežasčių mažėjo.
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro atstovė Jonė Jaselionienė pabrėžia, kad didesnis užregistruotų ligų skaičius nebūtinai reiškia, jog vyresni žmonės pradėjo sirgti dažniau. Šiems rodikliams įtakos daro kreipimosi į gydymo įstaigas dažnumas, nustatomos ligos ir tai, kiek laiko su lėtinėmis ligomis gyvenama. Todėl ligotumo augimą gali lemti ir dažnesnis ligų nustatymas, ilgesnė gyvenimo trukmė sergant lėtinėmis ligomis bei didesnis sveikatos duomenų kiekis.
Didžiausias ligotumas fiksuotas dėl kraujotakos sistemos ligų – per nagrinėjamą laikotarpį jis padidėjo 2,5 proc. Dar labiau išaugo endokrininių, mitybos ir medžiagų apykaitos ligų rodiklis – 35,5 proc. Vyrų ligotumas šia ligų grupe padidėjo 47,5 proc., o moterų – 31 proc. Taip pat daugėjo hipertenzijos, širdies nepakankamumo, 2 tipo cukrinio diabeto ir lipoproteinų apykaitos sutrikimų atvejų.
Skirtumai tarp savivaldybių – ryškūs
Vyresnių gyventojų sveikatos rodikliai skyrėsi ir pagal gyvenamąją vietą. 2021–2025 m. kaimo gyventojų ligotumas kraujotakos sistemos ligomis padidėjo 3,2 proc., o miesto gyventojų – 1,6 proc.
2025 m. daugiausia kraujotakos sistemos ligų atvejų, tenkančių 1 000 gyventojų, nustatyta Jonavos r. savivaldybėje – 951,7. Toliau rikiavosi Raseinių r. (950,1), Varėnos r. (927,8), Marijampolės (927,0) ir Kėdainių r. (926,1) savivaldybės. Mažiausi rodikliai buvo Neringoje (577,7), Vilniaus r. (744,8), Klaipėdos r. (747,4), Birštone (748,7) ir Palangoje (797,7).
Endokrininių, mitybos ir medžiagų apykaitos ligų atvejų kaimo vietovėse padaugėjo 47 proc., miestuose – 30,6 proc. Daugiausia tokių ligų atvejų 2025 m. teko Kėdainių r. (783,0 atvejo 1 000 gyventojų), Jonavos r. (765,3), Marijampolės (762,3), Biržų r. (733,9) ir Rokiškio r. (729,3) savivaldybėms. Mažiausi rodikliai buvo Neringoje (402,2), Skuodo r. (434,5), Pakruojo r. (450,3), Vilniaus r. (455,5) ir Švenčionių r. (473,3).
Mirtingumas sumažėjo, tačiau pagrindinė priežastis nepasikeitė
Nors ligotumas augo, visose trijose nagrinėtose mirties priežasčių grupėse mirtingumas mažėjo. Labiausiai – nuo kraujotakos sistemos ligų: per 2021–2025 m. jis sumažėjo 22,7 proc., nuo 3 585,3 iki 2 771,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Vis dėlto 2025 m. šios ligos išliko pagrindine 65 metų ir vyresnių žmonių mirties priežasčių grupe.
Mirtingumas dėl išorinių priežasčių sumažėjo 12,1 proc. Mirtingumas nuo piktybinių navikų kito nedaug – sumažėjo 2,1 proc. ir iš esmės išliko stabilus: 2021 m. siekė 975,8, o 2025 m. – 955,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
J. Jaselionienės teigimu, mažėjantis mirtingumas yra geras pokytis, tačiau jis nerodo, kad vyresni žmonės susiduria su mažiau sveikatos problemų. Augantis lėtinių ligų skaičius rodo prevencijos ir tinkamos ligų kontrolės svarbą. Daugiau dėmesio, anot jos, reikia skirti kaimo vietovių gyventojams, nes kai kurių ligų ligotumas ir mirtingumas ten didesni, taip pat vyresniems vyrams, kurių mirtingumas nuo išorinių priežasčių tebėra gerokai didesnis nei moterų.
Taip pat svarbu gerinti prevencinių ir sveikatos stiprinimo paslaugų prieinamumą bei mažinti teritorinius ir socialinius sveikatos skirtumus. Atskirai pabrėžiama griuvimų, traumų ir savarankiškumo praradimo prevencija, ypač tarp 85 metų ir vyresnių žmonių bei kaimo gyventojų. Griuvimų rizikai mažinti rekomenduojamos fizinio aktyvumo priemonės, padedančios išlaikyti pusiausvyrą, raumenų jėgą ir funkcinį pajėgumą.
