Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigia, kad visuotinį šaukimą į Lietuvos kariuomenę būtų galima pradėti taikyti nuo 2030 metų. Vis dėlto, anot jo, toks sprendimas būtų susijęs su tam tikromis rizikomis, apie kurias bus informuoti sprendimų priėmėjai.
Ministras Žinių radijui sakė, kad Krašto apsaugos ministerija pateiks savo vertinimą, o galutinį sprendimą priims atsakingi politikai.
BNS skelbė, jog galimybę pereiti prie visuotinio šaukimo modelio ketvirtadienį svarstys Valstybės gynimo taryba (VGT). Opoziciniai konservatoriai šią savaitę pasiūlė visuotinį šaukimą pradėti nuo 2030 metų.
Prie visuotinio šaukimo artėjama palaipsniui
R. Kauno teigimu, Lietuva prie visuotinio vaikinų šaukimo artėja ir dabar – kasmet didinamas pašaukiamų jaunuolių skaičius, o galinčių tarnauti žmonių mažėja.
Ministras atkreipė dėmesį į nepalankias demografines tendencijas: mažėjant gimstamumui, mažėja ir jaunų piliečių, kurie ateityje galėtų atlikti karinę tarnybą. Todėl šalis prie visuotinio šaukimo juda net ir nekeldama tokio tikslo formaliai.
R. Kaunas iš esmės palaiko visuotinio šaukimo įvedimą, tačiau konkrečių su tuo susijusių rizikų viešai neįvardijo.
Anot ministro, visuotinis šaukimas sustiprintų ne tik Lietuvos ginkluotosios gynybos pajėgumus. Jis taip pat padėtų visuomenei geriau pasirengti galimoms krizėms ir žinoti, kaip jų metu elgtis.
Šiemet į Lietuvos kariuomenę planuojama pašaukti daugiau nei 5,3 tūkst. jaunuolių.
