Premjeras Mindaugas Sinkevičius, komentuodamas konservatorių siūlymą nuo 2030 metų Lietuvoje įvesti visuotinį šaukimą į kariuomenę, teigė, kad pirmiausia būtina įvertinti, ar kariuomenė pajėgtų apmokyti gerokai daugiau šauktinių. Šis klausimas, pasak jo, bus nagrinėjamas artimiausiame Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje.
Antradienį M. Sinkevičius sakė, kad VGT darbotvarkėje bus numatyta galimybė aptarti visuotinio šaukimo modelį.
Premjero vertinimu, įsigaliojus visuotinei karo prievolei, kasmet į kariuomenę galėtų būti pašaukta maždaug 15 tūkst. jaunuolių. Tačiau, prieš nustatant konkrečią įsigaliojimo datą, esą būtina išanalizuoti kariuomenės pasirengimą ir turimus pajėgumus.
M. Sinkevičius pabrėžė, kad vien datos įrašymas į kalendorių savaime nereiškia pasirengimo visuotiniam šaukimui. Reikėtų įvertinti, ar kariuomenė turėtų pakankamai instruktorių tokiam šauktinių skaičiui parengti, taip pat ar užtektų mokymams skirtų patalpų – tiek stacionarių, tiek konteinerinių.
Vyriausybės vadovas akcentavo, kad sprendimas turėtų būti paremtas realiomis kariuomenės galimybėmis, o ne vien iš anksto pasirinktais metais. Jo teigimu, šiuos praktinius klausimus būtina aiškiai įvardyti ir įvertinti.
Konservatorių planas – nuo 2030 metų
ELTA primena, kad antradienį Seimo konservatoriai pasiūlė nuo 2030 metų sausio 1-osios Lietuvoje įvesti visuotinį šaukimą į kariuomenę. Tokiu atveju būtų atsisakyta dabar taikomos atsitiktinės karo prievolininkų atrankos.
Įstatymų pataisų iniciatorius, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Laurynas Kasčiūnas, teigė, kad iki 2030 metų liktų pakankamai laiko pasirengti reformai ir spręsti instruktorių bei infrastruktūros trūkumo problemas.
Pagal siūlomą tvarką privalomoji tarnyba būtų taikoma visiems nustatytus kriterijus atitinkantiems vaikinams. Merginos tarnybą galėtų pasirinkti savanoriškai. Pataisas pasirašė 22 TS-LKD frakcijai priklausantys Seimo nariai.
