Demokratų lyderis Virginijus Sinkevičius, vertindamas visuomenėje kylančias įtampas dėl Stačiatikių Bažnyčios veiklos, teigia, kad Lietuva turėtų atsižvelgti į Maskvos patriarchato naudojimą Rusijos minkštosios galios priemone.
Kalbėdamas „Žinių radijui“, politikas sakė, kad Lietuva privalo pasimokyti iš Ukrainos patirties. Jo vertinimu, Maskvos patriarchatas yra Kremliaus geopolitinio ir hibridinio karo įrankis, per kurį, pasitelkiant parapijas, švietimą ir kultūrinius renginius, skleidžiamas „rusų pasaulio“ naratyvas ir ugdomas lojalumas Rusijai.
V. Sinkevičius pabrėžė, kad dabartinė geopolitinė situacija verčia į šį klausimą žiūrėti itin rimtai. Jis taip pat priminė, kad patriarchas Kirilas viešai remia Rusijos veiksmus Ukrainoje.
Siūloma apriboti Maskvos patriarchato įtaką
Praėjusią savaitę opozicinės Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Arvydas Anušauskas įregistravo dviejų įstatymų pataisas. Jomis siekiama aiškiau nustatyti, kokiomis sąlygomis religinėms bendruomenėms suteikiamas valstybės pripažinimas, apibrėžti jų atstovavimą ir išspręsti istorinių stačiatikių bei musulmonų sunitų religinių pastatų nuosavybės klausimus.
Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo pakeitimo projekte numatoma, kad religinė bendruomenė ar bendrija negalėtų gauti tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos statuso arba kito valstybės pripažinimo, jei jos administracinis centras susijęs su subjektais, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos ar Lietuvos įstatymuose nustatyti ribojimai. Tokia galimybė taip pat nebūtų taikoma, jei bendruomenės veikla keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.
Pataisomis taip pat siūloma tiksliau apibrėžti juridinius asmenis, galinčius atstovauti tradicinėms religinėms bendruomenėms. Lietuvos ortodoksų, arba stačiatikių, bendrijai atstovautų Konstantinopolio visuotinio patriarchato kanonų ir kitų vidaus normų nustatytas religinis centras Lietuvoje, o Lietuvos musulmonų sunitų bendrijai – Lietuvos musulmonų sunitų dvasinis centras, muftiatas.
Stačiatikių dvasininkai ketina kreiptis į Seimo vadovybę
Į siūlomas pataisas šią savaitę sureagavo Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios dvasininkai. Per spaudos konferenciją jie pranešė ketinantys kreiptis į Seimo vadovybę.
Vilniaus miesto dekanas, vyresnysis kunigas Eugenijus Rudenko, pareiškė, kad konservatorių pateikti įstatymų projektai stačiatikių bendruomenėje kelia įtampą. Trakų vyskupas Ambrosijus teigė, kad prieš Stačiatikių Bažnyčią vykdomas puolimas, nors bendruomenė, jo teigimu, laikosi Lietuvos įstatymų ir remia valstybės politiką.
Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia tebėra pavaldi Maskvos patriarchatui. Vyskupas Ambrosijus teigė, kad dvasininkai kreipėsi į aukščiausią bendruomenės dvasininkų tarybą – Sinodą – prašydami autonomijos. Vis dėlto jis pabrėžė, jog visos pasaulyje veikiančios stačiatikių dvasinės bendruomenės vadovaujasi kanonine teise.
Tyrime nagrinėjamas Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vaidmuo
Religijos laisvės tyrimų centras „Libertas Fidei“ pristatė tarptautinę analitinę studiją. Joje nagrinėjamas Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vaidmuo pateisinant karą prieš Ukrainą, šios institucijos veikla Europos Sąjungoje, su Maskvos patriarchatu susijusių organizacijų tinklas, finansavimo mechanizmai ir galimas jų pasitelkimas Kremliaus įtakai skleisti.
Kalbėdamas apie kitų Europos valstybių pavyzdžius, Sergijus Šumylo taip pat aptarė galimus šių struktūrų ryšius su Rusijos žvalgyba. Jo teigimu, kai kuriais atvejais religinės organizacijos gali būti naudojamos ne vien religiniams, bet ir politiniams ar saugumo tikslams.
Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia kaltinimus dėl galimos grėsmės nacionaliniam saugumui atmeta. Anksčiau paskelbtame pareiškime ji teigė, kad stačiatikių vadinimas „penktąja kolona“ diskriminuoja religinę bendruomenę ir didina visuomenės susiskaldymą.
Vyskupijų priklausomybė minima nacionalinio saugumo vertinimuose
ELTA primena, kad Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą, Maskvos patriarchatui priklausę lietuviai dvasininkai Vladimiras Seliavko, Vitalijus Mockus, Vitalis Dauparas, Gintaras Sungaila ir Georgijus Ananjevas sulaukė vadovybės sankcijų.
2022 m. vasarą Maskvos patriarchatas šiuos kunigus pašalino iš kunigų luomo, nes jie kritikavo patriarchą Kirilą, remiantį Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia tuo metu aiškino, kad griežtos nuobaudos skirtos dėl priesaikos sulaužymo, melagingų pranešimų ir kitų priežasčių.
Nepriklausomos Lietuvos istorijoje tai buvo pirmasis atvejis, kai ortodoksų dvasininkams pritaikytos tokios sankcijos.
Vėliau, 2024 m. pradžioje, Lietuvoje nuspręsta atkurti Konstantinopolio patriarchatui pavaldžią Stačiatikių Bažnyčią.
Tačiau Lietuvos žvalgybos tarnybų parengtame Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime įspėjama, kad Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių vyskupijos, nepaisant jų siekio tapti savarankiškomis, tebėra priklausomos nuo Maskvos patriarchato.
Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos vertinimu, Kremlius, naudodamasis šiomis vyskupijomis, skleidžia savo ideologiją ir stiprina įtaką užsienio valstybėse.
