Kas bendra tarp akių operacijų, karinių dronų ir kosmose skriejančių palydovų? Visose šiose srityse pritaikomi itin trumpus šviesos impulsus skleidžiantys lazeriai. Tokie įrenginiai nuo šiol bus gaminami naujoje Vilniuje atidarytoje gamykloje, į kurią investuota 6–8 milijonai eurų. Įsibėgėjus gamybai, per metus čia numatoma pagaminti iki 3 tūkst. lazerių.
Maždaug 90 proc. Lietuvoje pagamintos lazerių produkcijos iškeliauja į užsienį. Pagrindinės rinkos – Jungtinės Amerikos Valstijos, Vokietija, Japonija, kitos Azijos ir Europos šalys.
Naujoje gamykloje darbu netyla laboratorija: robotai atlieka preciziškas operacijas, o specialistai kruopščiai montuoja smulkiausias detales, reguliuoja varžtelius ir tikrina mechanizmus. Čia gaminami femtosekundiniai lazeriai.
Vienas jų impulsas savo energija prilygsta atominės elektrinės energijai. Nors lazerio momentinė optinė galia yra labai didelė, šviesa paveikia tik tiksliai sufokusuotą medžiagos vietą. Dėl to šie įrenginiai pritaikomi itin tiksliose srityse: jais pjaustomi telefonų stiklai, atliekamos akių lęšiukų operacijos, gaminami kraujagyslių stentai.
„LITILIT“ vadovas Nikolajus Gavrilinas aiškino, kad lazerio impulsas trunka vieną kvardilijontąją sekundės dalį. Jo teigimu, jeigu šviesa tuo metu sklistų šviesos greičiu, jos nueitas atstumas prilygtų vieno plauko storiui. Femtosekundiniu lazeriu oftalmologinė operacija atliekama per maždaug 5 minutes.
Gamyboje naudojamas specialus skystis, kuris aušina įrankius, mažina trintį ir pagerina jų slydimą metalo paviršiumi. Vienoje patalpoje veikia daugiau kaip 20 staklių, skirtų itin tikslioms detalėms gaminti. Tokiu būdu siekiama išlaikyti metalo formą ir pašalinti jo vadinamąją „atmintį“.
N. Gavrilino teigimu, iš ruošinio pagaminama konkreti detalė, kuri vėliau naudojama lazeriuose. Įmonėje taip pat demonstruojama staklių darbo simuliacija.
Lazeriai bus eksportuojami į daugiau kaip 80 šalių
Pirmaisiais veiklos metais gamykloje planuojama pagaminti apie tūkstantį lazerių. Vėliau metinė gamyba turėtų išaugti iki 3 tūkst. Pirmuosius įrenginius užsienio klientai turėtų gauti jau lapkritį.
N. Gavrilinas nurodė, kad bendra projekto investicijų suma siekė 6–8 milijonus eurų. Pasak jo, lazerių poreikis jaučiamas Azijoje, Amerikoje ir Europoje, ypač šalyse, kuriose išplėtota pažangi gamyba.
Inovacijų agentūros duomenimis, lietuviška lazerių produkcija eksportuojama į daugiau kaip 80 pasaulio šalių, o eksporto dalis siekia 90 proc. Šis sektorius kasmet auga daugiau nei 16 proc.
Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas teigė, kad Lietuvos rinkai tenka apie 10 proc. pagamintos produkcijos, o likusi dalis eksportuojama dėl itin aukštos pridėtinės vertės. Lietuviškus lazerius naudoja NASA, Europos kosmoso agentūra ir NATO, taip pat 9 iš 10 geriausių pasaulio universitetų.
Lietuvoje pagaminti lazeriai jau naudojami palydovuose. Specialistai svarsto ir apie dar ambicingesnius projektus.
Lietuvos lazerių asociacijos prezidentas Gediminas Račiukaitis pasakojo, kad nedideli lazeriai, įskaitant kvantiniam ryšiui skirtus įrenginius, jau skrieja palydovuose. Jie naudojami ryšiui tarp palydovo ir Žemės. Jo vertinimu, Europai reikia savo „Starlink“ sistemos, o Lietuva galėtų imtis iniciatyvos ją kurti.
Lazerių reikšmė didėja ir gynybos srityje. Jie naudojami kariniuose laivuose bei dronuose.
E. Grikšas pabrėžė, kad gynyboje lazeriai svarbūs taikymuisi, komunikacijai, matymui naktį ir kitoms užduotims.
Lietuvos lazerių asociacijos duomenimis, šalyje šiuo metu veikia daugiau kaip 60 šios srities įmonių. Jų bendra metinė apyvarta siekia 345 milijonus eurų.
