Pastaruoju metu apie vėžio diagnozę viešai prabilo ne vienas žinomas žmogus. Dizainerė Ramunė Piekautaitė paskelbė įveikusi krūties vėžį, o popiežiui Leonui XVI nustatytas plaučių vėžys. Tai kelia klausimą, kodėl šiandien apie onkologinę ligą išgirsta tiek daug žmonių: ar prastėja visuomenės sveikata, ar tiesiog vėžys aptinkamas tiksliau?
Apie sergamumo mastą, ligos priežastis, paveldimumą ir prevenciją naujienų portalui tv3.lt papasakojo Nacionalinio vėžio instituto mokslinė sekretorė, vykdanti pavaduotojos mokslui ir plėtrai funkcijas, dr. Živilė Gudlevičienė.
Kasmet diagnozuojama dešimtys tūkstančių atvejų
Tarptautinės vėžio tyrinėjimų agentūros (IARC) ir Amerikos vėžio draugijos (ACS) duomenimis, 2024 metais pasaulyje vėžys diagnozuotas 20,6 mln. žmonių, o 9,8 mln. asmenų nuo šios ligos mirė.
Europos Sąjungoje 2022 metais nustatyta maždaug 2,7 mln. naujų vėžio atvejų, o mirė apie 1,3 mln. žmonių.
Lietuvoje per metus diagnozuojama apie 18–20 tūkstančių naujų atvejų, o nuo vėžio kasmet miršta maždaug 7–8 tūkstančiai žmonių.
Pagal bendrą susirgimų skaičių Lietuva iš pasaulio konteksto beveik neišsiskiria. Tačiau mūsų šalyje dažniau nustatomos jau pažengusios – trečiosios ar ketvirtosios – stadijos ligos, todėl mirtingumas yra didesnis. Lietuva taip pat išlieka tarp šalių, kuriose registruojami didžiausi gimdos kaklelio ir storosios žarnos vėžio sergamumo rodikliai.
Pasaulyje dažniausiai diagnozuojamas plaučių vėžys – jam tenka apie 2,6 mln., arba 12,8 proc., visų naujų vėžio atvejų. Šia liga serga ir vyrai, ir moterys. Toliau pagal dažnumą rikiuojasi moterų krūties vėžys (11,8 proc.), storosios žarnos vėžys (9,9 proc.), prostatos vėžys (7,5 proc.) ir skrandžio vėžys (4,8 proc.).
Lietuvoje vyrams dažniausiai diagnozuojamas prostatos, plaučių ir storosios žarnos vėžys, o moterims – krūties, storosios žarnos ir gimdos kūno vėžys.
Plaučių vėžys pirmauja ir pagal mirčių skaičių: tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje jis lemia 19 proc. visų mirčių nuo vėžio.
Krūties vėžiu kasmet suserga apie 2000 moterų
Spalis laikomas krūties vėžio prevencijos mėnesiu, tačiau, specialistės teigimu, apie šios ir kitų onkologinių ligų prevenciją reikėtų kalbėti nuolat. Nacionalinio vėžio instituto Vėžio registro duomenimis, Lietuvoje kasmet krūties vėžys diagnozuojamas maždaug 2000 moterų, o apie 500 moterų nuo jo miršta.
Jaunesnėms nei 45 metų pacientėms dažniau nustatomos agresyvesnės ligos formos – vadinamasis trigubai neigiamas arba HER2 teigiamas krūties vėžys. Šie navikai vystosi greičiau ir agresyviau, o jų mėginiuose dažniau aptinkami paveldimi krūties vėžio genų pokyčiai. Jaunesnėms moterims liga taip pat sunkiau nustatoma, nes joms netaikomos prevencinės programos.
Vyresnėms nei 45 metų moterims dažniau diagnozuojamos hormoniniam gydymui jautrios krūties vėžio formos. Jų eiga paprastai būna lėtesnė, o paveldimi krūties vėžio genų pokyčiai nustatomi rečiau. Šio amžiaus moterims vykdomos prevencinės programos leidžia ligą aptikti anksčiau.
Krūties vėžio prevencinė programa skirta 45–74 metų moterims. Pagal ją mamografija nemokamai atliekama kartą per dvejus metus.
Vėžio atvejų daugėja ne dėl vienos priežasties
Dažnesnes diagnozes iš dalies lemia medicinos pažanga. Tobulėjančios sveikatos technologijos, jautresni tyrimai, prevencinės programos, modernesni vaizdinimo metodai ir laboratoriniai tyrimai leidžia aptikti navikus, kurie anksčiau galėjo likti nepastebėti.
Be to, dėl gerėjančios sveikatos priežiūros ir naujų technologijų žmonės gyvena ilgiau. Vėžys laikomas ir senėjančios visuomenės liga: kuo ilgiau gyvena organizmas, tuo daugiau ląstelėse ir genuose susikaupia pokyčių. Organizmo taisymo sistemos ne visada spėja juos pašalinti, todėl pakitimai gali pradėti formuoti navikus.
Įtakos turi ir gyvenimo būdas, mityba, fizinis aktyvumas bei aplinka. Vis dėlto dažniausiai vėžys išsivysto dėl kelių tarpusavyje susijusių priežasčių.
Ankstyvas vėžys dažnai nesukelia jokių simptomų
Pradinė ligos stadija dažniausiai būna besimptomė: žmogus nejaučia skausmo, nekraujuoja, naviko nemato ir negali jo apčiuopti. Požymiai atsiranda tuomet, kai auglys ima spausti kitus organus, sutrikdo jų veiklą arba išplinta.
Simptomų atsiradimo laikas priklauso nuo naviko vietos, augimo greičio ir organizmo reakcijos į pokyčius. Dėl to itin svarbios prevencinės patikros – jos leidžia ligą nustatyti dar neatsiradus požymiams, kai gydymas yra veiksmingiausias.
Mutacijos organizme atsiranda kasdien
Žmogaus ląstelėse kasdien įvyksta įvairių genetinių pokyčių. Jaunas ir sveikas organizmas dažniausiai juos ištaiso. Jei pokyčių susikaupia per daug, ląstelė gali įjungti savęs sunaikinimo mechanizmą, vadinamą apoptoze, be to, įsitraukia imuninė sistema.
Vėžio išsivystymą lemia organizmo ir aplinkos sąveika. Net stiprus organizmas gali nesusidoroti su neigiamais pokyčiais, jei gyvena itin nepalankioje aplinkoje. Tuo metu paveldėtų vėžio genų mutacijų turintis žmogus, vengdamas rizikos veiksnių, pavyzdžiui, tabako ir alkoholio, nebūtinai susirgs.
Vieno vėžio „katalizatoriaus“ nėra. Mutacijas gali sukelti skirtingos priežastys ir rizikos veiksniai.
Dalis pokyčių atsiranda atsitiktinai, kai ląstelės dalijasi. Tai nuo žmogaus nepriklauso, todėl vėžiu kartais suserga ir sveikai gyvenantys žmonės.
Vienas svarbiausių išvengiamų rizikos veiksnių yra tabakas. Jo dūmuose aptinkama apie 70 žinomų kancerogenų. Rūkymas laikomas svarbiausia išvengiama vėžio, taip pat ir krūties vėžio, priežastimi.
Riziką didina ir alkoholis. Organizme jis virsta acetaldehidu, dar vadinamu etanaliu, kuris pažeidžia ląstelės DNR. Todėl vėžio požiūriu saugios alkoholio dozės nėra – alkoholis visuomet daro neigiamą poveikį.
Mutacijas gali skatinti saulės ir soliariumų ultravioletiniai spinduliai, radono dujos patalpose bei jonizuojanti spinduliuotė. Prie ligos vystymosi taip pat prisideda kai kurios infekcijos. Vienas geriausiai žinomų pavyzdžių – žmogaus papilomos virusas, galintis sukelti gimdos kaklelio vėžį. Nuo ŽPV skiepijama.
Riziką didina nutukimas ir lėtinis uždegimas. Riebalinio audinio išskiriami hormonai skatina ląsteles dažniau dalytis, todėl didėja tikimybė, kad dalijantis atsiras klaidų.
Neigiamą poveikį gali turėti ir darbo bei aplinkos cheminės medžiagos, tarp jų asbestas, benzenas ir užterštas oras. Svarbūs ir paveldimi genetiniai defektai: paveldėjus neveikiantį DNR taisymo geną, mutacijos organizme gali kauptis greičiau.
Tai – pirmoji interviu dalis. Antroji dalis bus paskelbta artimiausiu metu.
