Pereiti prie turinio
Sveikata

Vėžys Aistei atėmė galimybę normaliai valgyti: po pusmečio ji vėl mėgaujasi kava ir vaisiais

45 metų kaunietės Aistės gyvenimą ilgam pakeitė žarnyno vėžys. Navikui susiaurinus žarną, moteris nebegalėjo normaliai maitintis – jai teko vartoti specialius medicininius gėrimus ir tyrelės. Dėl ligos ji smarkiai nusilpo ir neteko daug svorio.

Kauno klinikose pacientei atlikta sudėtinga operacija, kurios metu suformuotos stomos. Jos leidžia žarnyno turiniui pasišalinti, todėl šiandien Aistė vėl gali valgyti įprastą maistą.

Stoma – tai po operacijos suformuotas storosios arba plonosios žarnos atvėrimas virš pilvo sienos. Kauno klinikų Chirurgijos klinikos Storosios žarnos ir tarpvietės chirurgijos skyriaus vadovas doc. Henrikas Paužas aiškina, kad toks sprendimas taikomas tada, kai natūralus žarnyno turinio pasišalinimas sutrinka arba tampa neįmanomas. Kauno klinikų Chirurgijos klinikoje per metus stoma suformuojama maždaug 250–300 pacientų.

Dažniausiai stomos prireikia skubos tvarka dėl pavėluotai diagnozuoto storosios žarnos vėžio. Kai kuriems žmonėms ji lieka visam gyvenimui, pavyzdžiui, pašalinus tiesiąją žarną ir išeinamąją angą. Kitais atvejais stoma būna laikina – ji suformuojama siekiant apsaugoti žarnyno jungtį ir suteikti jai galimybę saugiai sugyti.

Aistei sunkiausia buvo priimti pasikeitusį kūną

Aistė pasakoja, kad gydymo metu jai teko susidurti ne tik su fiziniais iššūkiais. Nelengva buvo priprasti ir prie pasikeitusio kūno. Pirmą kartą pamačiusi stomą, moteris jautėsi sutrikusi, tačiau vėliau suprato, kad maišelis padėjo išgelbėti jos gyvybę.

Doc. H. Paužas teigia, kad pacientus, sužinojusius apie būsimos stomos poreikį, dažnai labiausiai gąsdina nežinia, kaip ją reikės prižiūrėti. Dėl to Kauno klinikose veikia stomos priežiūros kabinetai, kuriuose patyrusios slaugytojos pacientus moko kasdienės priežiūros.

Kauno klinikų Chirurgijos klinikos slaugos vadovė Daiva Rimkūnienė nurodo, kad kabinetuose pacientams padedama pasirinkti individualias slaugos priemones, konsultuojama dėl stomos priežiūros, prireikus suteikiama psichologinė pagalba ligoniams ir jų artimiesiems. Taip pat įvertinama odos bei stomos būklė.

Slaugytojos pacientams padeda geriau suprasti savo žarnyno ritmą: kada keisti priežiūros priemones, kaip į maistą reaguoja žarnynas ir kada pasišalina jo turinys. Pasak D. Rimkūnienės, ilgainiui iš pradžių sudėtingai atrodžiusi priežiūra tampa įprasta kasdienybės dalimi.

Išmokęs savarankiškai prižiūrėti stomą žmogus gali grįžti prie įprasto gyvenimo. Doc. H. Paužas pabrėžia, kad šiuolaikinės stomos plokštelės ir maišeliai yra gerokai patobulėję – jie leidžia užsiimti fizine veikla, sportuoti ir net lankytis baseine.

Aistei svarbiausias sugrįžimo į įprastą gyvenimą ženklas buvo galimybė vėl normaliai maitintis. Po pusės metų pertraukos ji vėl gali mėgautis kava, vaisiais ir sūriu, o trintų tyrelių nebereikia. Dėl to kaunietė sako besijaučianti tarsi rojuje.

Panašių sunkumų patiriantiems žmonėms Aistė pataria nebijoti pokyčių ir skirti sau laiko prie jų priprasti. Jos teigimu, susirgus svarbu nepanikuoti, o mokytis prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų.

Spalio 3-iąją minima Pasaulinė stomos žinomumo diena primena, kad gyvenimas su stoma nesustoja. Pacientams taip pat svarbu žinoti, kur kreiptis pagalbos ir gauti reikalingų žinių.

Siekiant, kad tokia pagalba būtų lengviau pasiekiama, nuo spalio 5 dienos Kauno klinikų Ambulatorinės diagnostikos centre veikia antrasis stomos priežiūros kabinetas. Iki tol toks kabinetas buvo įkurtas Chirurgijos klinikoje.

Pasidalykite straipsniu
Apie autorių

Portalo „Žinios Gyvai“ autorius. Rengia ir redaguoja aktualius informacinius straipsnius.

Visi autoriaus straipsniai