Peršalimo ligų, gripo ir kitų ūminių kvėpavimo takų infekcijų sezonas gali tapti išbandymu ne tik imuninei sistemai, bet ir širdžiai. Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytojas kardiologas Karolis Bumblauskas įspėja, kad širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems žmonėms infekcijos gali sukelti rimtesnių komplikacijų ir padidinti ūmių kardiovaskulinių įvykių riziką. Todėl pavojingus simptomus svarbu atpažinti laiku.
Infekcijai patekus į organizmą, suaktyvėja imuninė sistema ir prasideda uždegiminiai procesai. Tuo metu širdžiai ir kraujagyslėms gali tekti didesnis krūvis: padažnėja pulsas, gali svyruoti arterinis kraujospūdis. Lėtinėmis širdies ir kraujagyslių ligomis sergančiam žmogui organizmui prisitaikyti prie tokių pokyčių gali būti sunkiau.
K. Bumblausko teigimu, nors uždegimas yra natūrali organizmo reakcija į infekciją, liga kartais komplikuojasi. Pavyzdžiui, gripas gali pereiti į plaučių uždegimą, o šis – į sepsį. Tokios būklės gali smarkiai pabloginti net ir anksčiau gana sveiko žmogaus širdies bei kraujagyslių sistemos būklę.
Infekcijos taip pat siejamos su didesne ūmių širdies ir kraujagyslių įvykių, įskaitant miokardo infarktą ir insultą, rizika. Uždegimas gali suaktyvinti kraujo krešėjimą, todėl kraujagysles užkemšantys krešuliai gali susidaryti lengviau.
Karščiuojant ir netenkant daug skysčių kraujas gali tapti santykinai klampesnis. Vis dėlto pati infekcija nereiškia, kad žmogų būtinai ištiks infarktas ar insultas – riziką lemia sveikatos būklė, gretutinės ligos ir kitos individualios aplinkybės.
Atidžiau savo savijautą turėtų stebėti sergantieji išemine širdies liga ar širdies nepakankamumu, taip pat žmonės, kuriems nustatyti širdies ritmo sutrikimai arba padidėjęs kraujospūdis. Infekcija gali apsunkinti šių ligų eigą.
Šių simptomų ignoruoti negalima
Susirgus svarbu vertinti ne tik pačius simptomus, bet ir tai, kaip greitai keičiasi bendra savijauta. Jei simptomai lengvi, neprogresuoja ir žmogus jaučiasi pakankamai gerai, skubiai vykti į gydymo įstaigą nebūtina. Tačiau greitai blogėjanti būklė, aukšta temperatūra ar nauji, neįprasti simptomai yra priežastis kreiptis į gydytoją.
Ypač daug dėmesio reikėtų skirti krūtinės skausmui, dusuliui ir širdies ritmo sutrikimams. Jei dusulys atsiranda fizinio krūvio metu ar net kalbant, o skausmas plinta į kairę ranką arba kaklą, būtina nedelsiant kviesti skubiąją pagalbą.
Susirgus gydymo savavališkai keisti nereikėtų
Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius svarbu kontroliuoti nuolat, tačiau ūmios ligos metu kai kurių rodiklių vertinimas gali būti ne toks tikslus kaip įprastai.
Karščiuojant, sergant infekcija ir vartojant vaistus atlikti kraujo tyrimai, pavyzdžiui, cholesterolio kiekio nustatymas, ne visada tiksliai parodo įprastą sveikatos būklę. Dėl karščiavimo ir skysčių trūkumo kai kurie rodikliai gali pakisti, todėl rizikos veiksnius geriausia vertinti ir jų kontrolę planuoti pasveikus.
Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai skirstomi į nekoreguojamus ir koreguojamus. Lyties, amžiaus ir genetinių veiksnių pakeisti negalime. Tuo metu kraujospūdį, cholesterolio kiekį, kūno svorį, rūkymą ir kitus žalingus įpročius galima kontroliuoti keičiant gyvenimo būdą ir, jei reikia, taikant gydymą. Tinkama šių veiksnių kontrolė gali padėti išvengti daugelio ankstyvų širdies ir kraujagyslių ligų.
Pacientai, kuriems arterinei hipertenzijai ir dislipidemijai gydyti paskirtos politabletės, susirgę peršalimo ligomis neturėtų patys keisti gydymo ar nutraukti vaistų vartojimo.
Vaistus dažniausiai reikia vartoti taip, kaip paskyrė gydytojas. Kadangi infekcijos metu kraujospūdis gali pakisti, svarbu stebėti jo rodmenis ir pulsą. Jei spaudimas tampa neįprastai žemas, reikėtų pasitarti su šeimos gydytoju ar kitu sveikatos priežiūros specialistu, kuris įvertins, ar gydymą laikinai koreguoti būtina.
Didesnės rizikos žmonėms svarbi prevencija
Kardiologas širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems žmonėms rekomenduoja nuosekliai rūpintis sveikata ir laikytis infekcijų prevencijos priemonių. Būtina gydytojo paskirtus vaistus vartoti pagal nurodymus, vengti artimo kontakto su sergančiaisiais, o gripo epidemijos metu atsisakyti nebūtinų susibūrimų.
Europos kardiologų draugija (ESC) taip pat rekomenduoja kasmet skiepytis nuo gripo – tai viena iš širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos priemonių.
Pajutus infekcijos simptomus, svarbu laiku kreiptis į gydytoją. Šiuolaikinė medicina leidžia greitai nustatyti infekciją ir pradėti gydymą, todėl nereikėtų laukti, kol būklė pablogės.
