Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros duomenimis, 2050 metais pasaulyje gali būti diagnozuota apie 35 mln. naujų vėžio atvejų – maždaug 77 proc. daugiau nei 2022-aisiais. Vis dėlto dalis navikų taip ir lieka nepastebėti, nes nesukelia simptomų.
Apie vėžio priežastis, infekcijų, paveldimumo ir gyvenimo būdo įtaką naujienų portalui tv3.lt pasakojo Nacionalinio vėžio instituto mokslinė sekretorė, vykdanti pavaduotojos mokslui ir plėtrai funkcijas, dr. Živilė Gudlevičienė.
Vėžio riziką gali didinti infekcijos
Pasak specialistės, kai kurios virusinės ir bakterinės infekcijos yra vėžio rizikos veiksniai. Jos gali tiesiogiai keisti ląsteles, sutrikdyti navikus slopinančių genų veiklą arba sukelti ilgalaikį uždegimą. Dėl to laikui bėgant ląstelėse kaupiasi pokyčiai, galintys lemti vėžio išsivystymą.
Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) siejamas su gimdos kaklelio vėžiu, hepatito B ir C virusai – su kepenų vėžiu, o bakterija Helicobacter pylori didina skrandžio vėžio riziką. Epšteino-Baro virusas siejamas su limfomomis ir leukemijomis.
Katalizatoriumi gali tapti ir gripo virusas – jis gali paspartinti jau organizme esančių mutavusių genų veikimą. Tokiu mechanizmu, kaip teigiama, gali išsivystyti kai kurie vaikų leukemijos atvejai.
Žmogaus T limfocitų I ir II virusai tam tikruose endeminiuose regionuose sukelia leukemijas. ŽIV užsikrėtusiems žmonėms, nusilpus imuninei sistemai, taip pat gali išsivystyti įvairios onkologinės ligos.
Ilgalaikis uždegimas taip pat nėra nekenksmingas
Skrandyje gyvenanti Helicobacter pylori bakterija dažniausiai sukelia lėtinį uždegimą ir opas. Daugelį metų trunkantis uždegimas didina skrandžio vėžio tikimybę.
Bet kuri ilgai besitęsianti infekcija ar uždegiminė liga, pavyzdžiui, opinis kolitas, gali skatinti ląsteles nuolat dalytis. Tuomet didėja mutacijų tikimybė. Mokslininkai taip pat tiria žarnyno mikrobiotą: kai kurios bakterijos dažnai aptinkamos storosios žarnos navikuose, tačiau dar nėra aišku, ar jos skatina vėžio atsiradimą, ar tiesiog apsigyvena jau susiformavusiame navike.
Ką rodo kancerogenų klasifikacija?
Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra kancerogenus grupuoja pagal mokslinių įrodymų tvirtumą, o ne pagal jų pavojingumo mastą. Todėl perdirbta mėsa ir tabakas yra priskiriami tai pačiai grupei, nors tabakas yra nepalyginamai pavojingesnis.
Tabakas ir alkoholis laikomi I grupės, arba įrodytais, kancerogenais. Raudona mėsa, taip pat stipriai grilinta ar rūkyta mėsa priskiriama II A grupei – tikėtiniems kancerogenams.
Specialistė pabrėžė, kad leidžiamais kiekiais naudojami cheminiai priedai reikšmingai vėžio rizikos nedidina. Daug svarbiau, ką žmogus valgo kasdien ir kokiais kiekiais.
Paveldimumas lemia tik dalį atvejų
Paveldėtas didelės rizikos geno pokytis lemia tik apie 5–10 proc. visų vėžio atvejų. Dauguma navikų atsiranda dėl per gyvenimą susikaupusių mutacijų.
Gerai žinomi paveldimų mutacijų pavyzdžiai yra BRCA1 ir BRCA2 genai. Jų pokyčiai gerokai padidina krūties, kiaušidžių, prostatos ir kasos vėžio riziką.
Paveldimą polinkį galima įtarti, kai keli artimi giminaičiai sirgo tos pačios rūšies vėžiu, ypač jei liga diagnozuota jaunesniems nei 50 metų, arba kai vienam žmogui nustatytos kelios vėžio rūšys.
Vis dėlto kelių giminaičių susirgimas nebūtinai reiškia paveldėtą geną. Šeimos narius gali sieti panašūs įpročiai, mityba ir aplinka. Paveldėtas genas reiškia didesnę riziką, bet ne garantiją, kad žmogus susirgs.
Dar negimusių vaikų vėžio rizikos tiksliai nuspėti neįmanoma
Naujagimiams skirto išplėstinio vėžio rizikos testo nėra. Galima ištirti tik žinomas genų mutacijas, nes:
- dauguma navikų susiformuoja dėl per gyvenimą susikaupusių, o ne paveldėtų mutacijų;
- daugelio mažo poveikio genų deriniai leidžia tik apytiksliai įvertinti suaugusiojo riziką, bet ne nuspėti konkretaus vaiko ateitį;
- riziką gali smarkiai pakeisti žmogaus gyvensena ir aplinka.
Vaikai dėl suaugusiųjų vėžio genų paprastai netiriami – tyrimai atliekami sulaukus pilnametystės, kai žmogus pats gali nuspręsti, ar nori gauti tokią informaciją.
Nors šiuolaikinės technologijos leidžia ištirti daugybę genetinių pokyčių, prieš atliekant tokius tyrimus svarbu įvertinti jų naudą ir galimą žalą. Gauta informacija gali paskatinti dažniau tikrintis ir sveikiau gyventi, tačiau taip pat sukelti nuolatinį stresą.
„Patikrinti visus nuo visko“ nėra tikslas
Vėžio prevencinės programos skirtos ikivėžiniams pokyčiams ir ankstyviems navikams nustatyti, kai juos dar galima išgydyti. Pavyzdžiui, pirmoje stadijoje aptikus krūties vėžį, pacienčių išgyvenamumas siekia beveik 100 proc. Ketvirtoje stadijoje išgyvenimo tikimybė gerokai mažesnė.
Po mirties atlikti tyrimai parodė, kad maždaug trečdalis 70–80 metų vyrų turėjo nepasireiškusį prostatos vėžį, apie kurį niekada nežinojo. Panašiai dažnai aptinkama ir mažų skydliaukės navikų.
Todėl tikrinimas dėl visų įmanomų navikų nėra tinkamas tikslas. Patikra naudinga tuomet, kai gali aptikti pavojingą naviką ir ankstyvas gydymas gali išgelbėti gyvybę. Dėl šios priežasties programos taikomos konkrečioms amžiaus grupėms ir konkrečioms ligoms.
Lietuvoje problema ta, kad nemokamose patikrose dalyvauja ne visi – dažniausiai nepasitikrina net pusė tikslinio amžiaus žmonių.
Ankstyvose stadijose nustatyti krūties, sėklidžių, skydliaukės vėžiai ir melanoma išgydomi daugiau nei 90 proc. atvejų. Vėliau diagnozuotą vėžį visiškai išgydyti pavyksta rečiau, tačiau vis dažniau ligą galima daugelį metų kontroliuoti kaip lėtinę, panašiai kaip diabetą.
Atvejų daugės, tačiau liga taps labiau kontroliuojama
Vėžio atvejų skaičius augs dėl didėjančio gyventojų skaičiaus ir senstančios visuomenės. IARC prognozuoja, kad 2050 metais pasaulyje bus apie 35 mln. naujų atvejų.
Kartu dėl geresnio gydymo, platesnių patikros programų ir rizikos veiksnių valdymo turėtų mažėti mirtingumas. Personalizuota medicina, tikslinė terapija, imunoterapija ir individualios mRNR vėžio vakcinos, kurios šiuo metu tiriamos klinikiniuose tyrimuose, leis gydymą labiau pritaikyti konkrečiam pacientui ir jo navikui.
Perspektyviu metodu laikoma ir skysta biopsija, galinti aptikti naviko DNR fragmentus. Dirbtinis intelektas jau padeda vertinti medicininius vaizdus, o ateityje turėtų padėti parinkti tikslesnę individualią gydymo taktiką.
Kaip sumažinti riziką?
Pasaulio sveikatos organizacijos vertinimu, apie 30–50 proc. vėžio atvejų būtų galima išvengti. Europos kovos su vėžiu kodeksas rekomenduoja:
- nerūkyti ir nevartoti tabako bei nikotino gaminių, taip pat saugoti vaikus nuo pasyvaus rūkymo;
- alkoholio vartoti kuo mažiau, o geriausia – visai jo atsisakyti;
- palaikyti sveiką svorį ir kas savaitę bent 150 minučių judėti;
- valgyti daugiau daržovių, vaisių, viso grūdo produktų ir ankštinių, riboti perdirbtą bei raudoną mėsą, labai sūrų maistą ir saldintus gėrimus;
- saugotis saulės ir nesilankyti soliariumuose;
- pasiskiepyti nuo ŽPV ir hepatito B;
- dalyvauti nemokamose krūties, gimdos kaklelio, storosios žarnos ir prostatos vėžio patikros programose;
- patikrinti namus dėl radono ir laikytis darbo saugos reikalavimų dirbant su kenksmingomis medžiagomis;
- jei įmanoma, žindyti kūdikį, nes tai mažina krūties vėžio riziką;
- kreiptis į gydytoją, jei kelias savaites nepraeina gumbas, žaizdelė, kosulys, kraujavimas ar kitas simptomas.
Nė viena priemonė negarantuoja, kad žmogus nesusirgs. Tačiau šie įpročiai kartu gali gerokai sumažinti riziką, o patikros padeda ligą nustatyti tuo metu, kai ją dar galima išgydyti.
