Europos Parlamento narys ir „valstiečių“ lyderis Aurelijus Veryga siūlo apsvarstyti galimybę visiems būsimiems medikams suteikti karinį parengimą. Jo teigimu, tai padėtų specialistams geriau pasirengti darbui karo sąlygomis, o mokymams galėtų būti skiriama dalis gynybai numatytų lėšų.
Interviu „Žinių radijui“ politikas teigė, kad viena iš galimybių būtų atnaujinti karines katedras. Jose medikai galėtų įgyti bazinių karinių žinių, dalyvauti pratybose ir būti paruošti kaip karo medicinos specialistai. Tokiu atveju, pasak A. Verygos, jų nereikėtų atskirai šaukti į privalomąją karo tarnybą.
Europarlamentaro vertinimu, toks specialistų rengimas sustiprintų bendrą valstybės pasirengimą gynybai ir leistų efektyviau panaudoti tam skirtus asignavimus. Jis pabrėžė, kad medikų karinis parengimas taip pat būtų su gynyba susijusi veikla, todėl jai galėtų būti skiriamas atitinkamas finansavimas, ypač atsižvelgiant į tai, kad ne visas lėšas pavyksta panaudoti tiesioginiams kariuomenės pirkimams.
Ragina stiprinti ir civilinių institucijų pasirengimą
A. Veryga taip pat ragina aktyviau naudotis NATO numatytais gynybos finansavimo mechanizmais. Jo teigimu, dalis lėšų turėtų būti skiriama ne tik kariuomenės pajėgumams, bet ir platesniam valstybės atsparumui didinti.
Politikas priminė, kad NATO valstybės susitarė iki 2035 metų gynybai ir su ja susijusioms reikmėms skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Iki 1,5 proc. BVP iš šios sumos galėtų būti panaudota su gynyba ir saugumu susijusioms sritims.
A. Verygos teigimu, šios lėšos galėtų būti nukreiptos vidaus reikalų sistemai, policijos ir sienos apsaugos pareigūnams, sveikatos sistemos pasirengimui, taip pat kai kuriems švietimo sistemos poreikiams.
Jo manymu, toks lėšų paskirstymas būtų ypač aktualus dėl nepakankamo jau Krašto apsaugos ministerijai (KAM) skirtų asignavimų panaudojimo. Politikas atkreipė dėmesį, kad praėjus dešimčiai mėnesių buvo panaudota tik kiek daugiau nei 40 proc. numatytų pinigų.
ELTA primena, kad Vyriausybė 2027 metų valstybės biudžete gynybai planuoja skirti apie 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. BVP.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius anksčiau skelbė, kad šiemet panaudota maždaug 44 proc. KAM skirtų asignavimų. Tokį tempą kritikavo dalis politikų.
NATO sąjungininkės yra susitarusios iki 2035 metų gynybai ir su ja susijusioms išlaidoms skirti 5 proc. BVP. Mažiausiai 3,5 proc. BVP turėtų būti skiriama pagrindiniams gynybos poreikiams, o iki 1,5 proc. BVP – platesnėms su gynyba ir saugumu susijusioms reikmėms.
