Prasidėjus brangiam šildymo sezonui ir daugėjant gaisrų, ugniagesiai ragina gyventojus pasirūpinti kaminų bei šildymo įrenginių būkle. Per praėjusį sezoną, trukusį nuo pernai spalio iki šių metų balandžio, Lietuvoje kilo daugiau kaip 5 300 gaisrų, o juose žuvo daugiau nei 60 žmonių. Vidutiniškai ugniagesiams iš gaisrų nuniokotų pastatų žuvusiuosius teko išnešti kas tris–keturias dienas.
Ypač tragiškas buvo sausis – per pastaruosius 20 metų tai buvo daugiausia gyvybių pareikalavęs šio laikotarpio mėnuo. Tuomet žuvo 18 žmonių.
Prieš kelias dienas Kėdainių rajone, netoli Ivaniškių kaimo esančiame vienkiemyje, užsidegus namui žuvo du vyrai – būsto savininkas ir jo dukros sugyventinis. Moteris ir jos brolis iš pastato spėjo ištrūkti.
Liudininkė Liuda pasakojo, kad apie 22.10 val. išgirdo spragsėjimą, kurį iš pradžių palaikė fejerverkais. Netrukus garsai sustiprėjo, o pažvelgusi pro langą ji pamatė nušvitusį dangų.
Gaisro priežastį aiškinasi specialistai. Neatmetama, kad nelaimę galėjo lemti neatsargus rūkymas lovoje, netvarkinga elektros instaliacija arba namuose vykęs išgėrimas. Taip pat nustatyta, kad gyventojai nebuvo įsirengę dūmų detektoriaus.
Ugniagesiai tikrina, kaip gyventojai pasiruošė šildymo sezonui
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) pareigūnai, prasidėjus šildymo sezonui, lankosi gyventojų namuose. Jie vertina, ar tinkamai prižiūrimi šildymo įrenginiai, ar išvalyti dūmtraukiai ir ar laikomasi kitų priešgaisrinės saugos reikalavimų.
Panevėžio rajone esančioje Raguvoje pareigūnai privačiuose namuose taip pat rado trūkumų. Gyventojams priminta, kad metro atstumu nuo krosnies negalima laikyti degių medžiagų, o prie pat krosnies turi būti išlaikytas bent pusės metro atstumas.
Daug metų ugniagesiu dirbęs senjoras Antanas tikino į pareigūnų pastabas atsižvelgsiantis. Jo žodžiais, kai reikia, žmogų būtina paraginti pasirūpinti saugumu.
Kituose namuose pareigūnai atkreipė dėmesį, kad prie krosnies turi būti įrengtas nedegus pagrindas. Po tokių patikrinimų gyventojai ne tik susitvarko savo būstą, bet kartais perspėja ir kaimynus.
Raguviškė Zenta pasakojo nerimaujanti dėl kaimyno, kuris rūko, kartais būna neblaivus, o prie krosnies ir ant stalo laiko laikraščių. Ji vyrą ragino bent pašalinti popierių.
Sunkiau gyvenantis Ričardas parodė, kad jo namuose įrengtas dūmų detektorius. Jis taip pat tikino nelaikantis daiktų prie krosnies.
Kada už priešgaisrinės saugos pažeidimus skiriamos baudos?
Nors ugniagesiai kasmet prieš šildymo sezoną perspėja gyventojus, tragiškų gaisrų problema išlieka. PAGD duomenimis, pagrindinės nelaimių priežastys – neatsargus rūkymas lovoje, netvarkingi kaminai ir krosnys.
PAGD vado pavaduotojas Kęstutis Agintas aiškino, kad apie netinkamai prižiūrimą šildymo įrenginį gali liudyti, pavyzdžiui, pro krosnies tarpus ar mūro siūles matoma liepsna. Tokiu atveju gaisras gali kilti bet kuriuo metu.
Gyventojai raginami įsirengti dūmų detektorius ir sutvarkyti šildymo įrenginius. Už reikalavimų nesilaikymą gali būti skiriamos baudos, tačiau pareigūnai pabrėžia, kad tai yra kraštutinė priemonė.
PAGD Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos vadovas Aurimas Gudžiauskas nurodė, kad prevencinių akcijų metu gyventojai paprastai nebaudžiami. Sankcijos taikomos tada, kai gaunamas konkretus pranešimas ar skundas dėl gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimo.
Bauda gali siekti iki 70 eurų. Jeigu pažeidimai tyčia nepašalinami, pakartotinai pažeidęs taisykles žmogus gali būti nubaustas iki 600 eurų siekiančia bauda.
Ugniagesiai perspėja ne tik individualių namų gyventojus. Daugiabučiuose naudojami elektros šildytuvai, jei jie įrengti netinkamai, taip pat gali tapti gaisro priežastimi.
