Ilgaamžiškumo idėja vis labiau populiarėja, o kartu auga ir pasiūla: žmonėms žadami senėjimą lėtinantys papildai, injekcijos, įvairios terapijos bei būdai „atsukti“ biologinį laikrodį. Vis dėlto mokslininkės pabrėžia, kad patvirtinto vaisto nuo senatvės dar nėra, o ilgesnį ir sveikesnį gyvenimą pirmiausia lemia gerokai paprastesni dalykai.
Žmogaus senėjimą veikia ne vien genai. Nors egzistuoja su ilgaamžiškumu susijusių genetinių veiksnių, svarbų vaidmenį atlieka aplinka, gyvenimo būdas, socioekonominės sąlygos ir net atsitiktinumai. Todėl nei „prasta genetika“, nei šeimoje pasitaikęs ilgaamžiškumas savaime nenulemia žmogaus ateities.
Viso kūno MRT reikalingas tikrai ne kiekvienam
Susidomėjimas sveikata yra sveikintinas, tačiau Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslininkė dr. Justina Kilaitė įspėja nepersistengti. Vien tik nukrypimas nuo tyrimo normos nebūtinai reiškia ligą ar rodo, kad tai turės įtakos žmogaus kasdieniam gyvenimui.
Mokslininkė G. Tomkuvienė taip pat ragina kritiškai vertinti rinkos pasiūlymus. Pasak jos, ne visiems reikia visų papildų, injekcijų ar terapijų. Priemones reikėtų rinktis pagal konkretaus žmogaus poreikius, pasitariant su gydytojais, ir neaukoti dėl to visų santaupų bei nekelti sau papildomo streso.
Yra prevencinių priemonių, padedančių atitolinti tam tikras ligas, pavyzdžiui, demenciją, tačiau tuo rūpintis reikėtų pradėti dar vidutiniame amžiuje, sulaukus 40–50 metų. Svarbūs fizinis aktyvumas, kraujospūdžio kontrolė ir dalyvavimas prevencinėse programose.
Lietuvoje vykdomos gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos ir prostatos vėžio prevencinės programos. Jų veiksmingumas yra patvirtintas, o anksti nustačius vėžį liga gali būti išgydyta.
Keturios pagrindinės sveiko senėjimo sąlygos
G. Tomkuvienė pabrėžia, kad žmonės sensta skirtingai – net identiški dvyniai gali turėti nevienodas senėjimo trajektorijas. Todėl tai, kas naudinga vienam žmogui, nebūtinai reikalinga kitam.
Vis dėlto yra keturi pagrindiniai dalykai, tinkantys visiems: subalansuota mityba, tinkamas ir neperdėtas fizinis aktyvumas, pakankamas miegas bei gera psichologinė sveikata.
Specialistės ragina nepaversti sveikos gyvensenos dar vienu nerimo šaltiniu. Nuolatinis jaudinimasis dėl nesuvalgyto papildo ar nedidelio saldumyno gali pats tapti žalingas. Kai pagrindiniai keturi gyvenimo būdo aspektai sutvarkyti, ne visos ilgaamžiškumo industrijos siūlomos priemonės žmogui yra būtinos.
Papildai reikalingi ne visiems
Prieš pradedant vartoti maisto papildus verta išsiaiškinti, ar organizmui iš tiesų trūksta tam tikrų vitaminų ar mikroelementų. Jei trūkumas patvirtinamas ir pasireiškia simptomai, papildai gali būti skiriami. Tačiau vartojant juos be reikalo kyla pertekliaus rizika, be to, pinigai gali būti išleidžiami veltui.
Tuo metu moksliniai tyrimai ilgaamžiškumo srityje tęsiasi. Analizuojamos RNR technologijos, senstančių ląstelių šalinimo metodai ir kitos kryptys. Pasaulyje veikia daug biotechnologijų įmonių, kuriančių ilgaamžiškumo terapijas, o tarptautiniuose konkursuose dalyvauja šimtai tokių bendrovių.
Tiriamos technologijos, kurios ateityje galėtų pagerinti fizinius ir pažintinius rodiklius iki gerokai jaunesniam žmogui būdingo lygio. Tačiau kol kas nėra nė vieno patvirtinto vaisto nuo senatvės, todėl mokslininkės ragina šiuos pažadus vertinti realistiškai.
Kalorijų mažinimo nauda dar nėra galutinai įrodyta
Kalorijų ribojimas taip pat laikomas viena iš galimų senėjimo valdymo priemonių. Kai kurie tyrimai rodo, kad mažesnio kaloringumo mityba gali sulėtinti ląstelių senėjimą ir biologinio amžiaus didėjimą, tačiau neįrodyta, kad biologinį amžių būtų galima tokiu būdu atsukti atgal.
Šios išvados tebėra kontroversiškos, todėl negalima teigti, kad kalorijų ribojimas veikia visais atvejais. Panašiai vertinami ir bandymai senėjimą paveikti vėsesne aplinka – jų naudos įrodymai taip pat nėra vienareikšmiai.
G. Tomkuvienė įspėja nepereiti pavojingos ribos, kai kalorijų ribojimas sukelia anoreksiją ar organizmo išsekimą. Atsargiai reikėtų vertinti ir protarpinį badavimą: tai, kas gali tikti viršsvorio turinčiam 60 metų vyrui, nebūtinai tiks aktyviai 30-metei moteriai. Badavimas ištisomis paromis tinka nedaugeliui.
Prieš imantis radikalių gyvenimo būdo pokyčių specialistės rekomenduoja pasitarti su šeimos gydytoju ar kitu kompetentingu specialistu, kad pasirinkta priemonė neatneštų daugiau žalos nei naudos.
Lėtinis stresas gali paspartinti ligų atsiradimą
Rūkymas ir alkoholio vartojimas neabejotinai skatina žalingą poveikį organizmui ir senėjimo procesus. Specialistės rekomenduoja, jei įmanoma, šių įpročių visiškai atsisakyti. Jei to padaryti nepavyksta, alkoholio vartojimą reikėtų bent riboti.
Ypač svarbi ir psichologinė sveikata. M. Tomkuvienė teigia, kad lėtinis stresas spartina biologinį amžių, veikia širdies ir kraujagyslių sistemą bei smegenų senėjimą ir gali paspartinti lėtinių ligų pasireiškimą. Ryšį tarp psichologinės ir fizinės sveikatos patvirtina šimtai mokslinių darbų.
J. Kilaitė primena, kad žmogus turi ne tik biologinį, bet ir psichologinį amžių. 80 metų aktyvi moteris gali jaustis esanti 30-ies ir džiaugtis gyvenimu, o 40 metų žmogus dėl nuolatinio streso bei nepasitenkinimo gali viduje jaustis gerokai vyresnis. Tai taip pat gali paveikti senėjimo procesą.
Nors senėjimo dažnai bijoma, mokslininkės ragina neieškoti stebuklingo recepto. Rūpintis kūnu ir protu verta pradėti kuo anksčiau, nes pagrindiniai sveiko senėjimo principai jau yra žinomi.
