Užsienio darbuotojai Lietuvos darbo rinkoje per pastaruosius 15 metų tapo gerokai svarbesni. Migrantų iš ne Europos Sąjungos šalių skaičius per šį laikotarpį išaugo 12 kartų, o 2024 metais darbuotojai iš kitų šalių sudarė daugiau nei 10 proc. visų dirbančiųjų. Kai kuriuose sektoriuose be jų verslui būtų sunku užtikrinti veiklą.
Užsieniečių dalis per 15 metų išaugo dešimteriopai
Lietuvos banko ekonomistai išanalizavo samdomų užsienio darbuotojų vaidmenį šalies darbo rinkoje. Į analizę neįtraukti savarankiškai dirbantys žmonės.
Kaip nurodė Lietuvos banko atstovė K. Tamoševičienė, prieš maždaug 15 metų darbuotojai iš kitų šalių sudarė apie 1 proc. visų dirbančiųjų. 2024 metų duomenimis, jų dalis jau viršijo 10 proc., o migrantų iš ne Europos Sąjungos šalių skaičius padidėjo net 12 kartų.
Atvykę darbuotojai paprastai yra jaunesni nei Lietuvos piliečiai. Jų vidutinis amžius siekia apie 40 metų, o dirbančių Lietuvos piliečių – apie 45 metus.
Ryškus ir lyčių skirtumas: vyrai sudaro maždaug 84 proc. visų atvykusių darbuotojų. Tarp Lietuvos piliečių vyrų dalis siekia apie 46 proc., todėl didesnę šios grupės dalį sudaro moterys.
Toks pasiskirstymas siejamas su tuo, kad didžiausia užsieniečių koncentracija yra transporto sektoriuje, kuriame daugiausia dirba vyrų.
Transportas jau priklauso nuo darbuotojų iš trečiųjų šalių
Visos Lietuvos darbo rinkos priklausomybė nuo užsieniečių kol kas nėra vienoda, tačiau kai kurie sektoriai išsiskiria. Transporto srityje darbuotojai iš trečiųjų šalių sudaro apie 46 proc., arba beveik pusę, visų dirbančiųjų.
K. Tamoševičienės vertinimu, šio sektoriaus konkurencingumas ir plėtra yra susiję su galimybe įdarbinti žmones iš kitų šalių.
Antroje vietoje pagal užsieniečių dalį yra statybų sektorius, tačiau ten ji siekia apie 16 proc. Apgyvendinimo ir maitinimo bei kai kuriuose gamybos sektoriuose užsieniečiai sudaro apie 10 proc. darbuotojų. Tokia dalis, Lietuvos banko atstovės teigimu, dar nerodo itin didelės šių sričių priklausomybės.
Kvota išnaudota dar rugsėjį
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas A. Putk teigė, kad priklausomybė nuo užsienio darbuotojų yra vertinama nustatant kasmetinę jų įdarbinimo kvotą. Sprendimai priimami atsižvelgiant į Užimtumo tarnybos rekomendacijas, pateikiamas iki lapkričio 30 dienos.
Vertinamos demografinės ir migracijos tendencijos, darbo jėgos paklausa bei pasiūla, ankstesniais metais panaudota kvota, darbuotojų trūkumas konkrečiuose sektoriuose ir profesijose. Taip pat atsižvelgiama į prognozes bei Valstybinės duomenų agentūros duomenis.
Šiuo metu kvota jau išnaudota – ji baigėsi rugsėjį. Vis dėlto verslas tam tikromis sąlygomis gali atsivežti darbuotojų ir viršijęs nustatytą ribą.
Ministerijos atstovas pabrėžė, kad kvota neturėtų būti automatiškai didinama vien todėl, kad ją išnaudojo verslas. Sektoriai turėtų daugiau dėmesio skirti Lietuvoje gyvenančių žmonių įdarbinimui ir jų perkvalifikavimui. Pasak A. Putko, svarbu išlaikyti pusiausvyrą ir neleisti dempinguoti vietos darbo jėgos.
Darbuotojų trūkumas verčia rinktis užsieniečius
Kvotos išnaudojimas dar nesibaigus metams rodo, kad kai kuriuose sektoriuose darbo jėgos trūkumas yra ypač didelis. Tačiau, ministerijos vertinimu, verslas vis tiek turi stengtis į darbo vietas pritraukti Lietuvoje gyvenančius žmones. Galimybė papildomai įdarbinti užsieniečių tam tikromis sąlygomis išlieka.
Lietuvos banko atstovė aiškino, kad šią situaciją lemia ne tik mažėjantis ir senėjantis šalies gyventojų skaičius. Dalis darbo vietų yra susijusios su sunkiu, sudėtingu ir varginančiu darbu, o atlygis ne visada kompensuoja tokias sąlygas. Todėl lietuviai neretai tokių darbų atsisako, o darbuotojai iš trečiųjų šalių juos vertina kaip patrauklesnį pasiūlymą, palyginti su galimybėmis savo valstybėse.
Lietuvos piliečiai taip pat gali laisvai rinktis darbą kitose Europos Sąjungos šalyse. Transporto sektoriaus atstovai yra minėję, kad lietuviai vairuotojai dirba Norvegijoje ir kitose Vakarų Europos valstybėse.
Darbuotojų trūkumas gali skatinti įmones investuoti į veiklos optimizavimą, skaitmeninimą ir automatizavimą. Tačiau lengvai prieinama pigi darbo jėga šį procesą gali sulėtinti, nes sumažėja paskata ieškoti būdų veiklai efektyvinti ir kaštams mažinti.
