Trakų pradinė mokykla pagal 2024–2025 mokslo metų Nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo (NMPP) rezultatus užėmė 14 vietą tarp šalies pradinių mokyklų. Vis dėlto mokyklos direktorė Dalia Šidlauskienė pabrėžia, kad geri skaičiai savaime neatskleidžia viso mokyklos darbo.
Beveik dešimtmetį Vilniaus miesto savivaldybėje su švietimo politika ir jos analize dirbusi vadovė sako, kad net ir logiškai atrodantiems sprendimams įgyvendinti mokykloje dažnai reikia daug nematomo darbo. Todėl vertinant naujas iniciatyvas, jos nuomone, būtina skaičiuoti ne tik finansus, bet ir mokytojų laiką, vadovo dėmesį bei kitus mokyklos išteklius. Jos įsitikinimu, mokykloms šiandien ypač svarbus principas – „mažiau, bet prasmingiau“.
D. Šidlauskienė daugiau nei dešimt metų dirbo pradinių klasių mokytoja. Vėliau beveik dešimtmetį Vilniaus miesto savivaldybėje analizavo švietimo duomenis, stebėjo mokyklų veiklą, prisidėjo prie sprendimų ir švietimo politikos formavimo. Nuo 2021 m. ji vadovauja Trakų pradinei mokyklai.
Darbas klasėje, pasak direktorės, leido suprasti, kokią įtaką mokytojas ir mokykla daro vaiko augimui, pasitikėjimui savimi bei požiūriui į mokymąsi. Savivaldybėje įgyta patirtis suteikė platesnį požiūrį į švietimo sistemą, tačiau vėliau ji norėjo grįžti arčiau vietos, kur sprendimai tampa kasdieniais pokyčiais. Mokyklos vadovės darbe, jos teigimu, galima kartu su bendruomene įgyvendinti sprendimus, matyti jų rezultatą ir už jį prisiimti atsakomybę.
Sprendimo kaina – ne tik eurai
Turėdama patirties ir klasėje, ir savivaldybėje, direktorė tą pačią iniciatyvą gali įvertinti iš kelių perspektyvų: suprasti, kodėl ji atsiranda, ir kartu numatyti, ką jos įgyvendinimas reikš mokyklos bendruomenei.
Jos vertinimu, iš sistemos pusės sprendimas kartais atrodo racionalus, tačiau pradėjus jį taikyti klasėje paaiškėja, kiek papildomo laiko, energijos ir pastangų jis pareikalauja. Mokytojos patirtis neleidžia pamiršti, kad už kiekvieno sprendimo yra konkretus žmogus, o darbas savivaldybėje padeda suprasti sprendimų atsiradimo priežastis.
Dėl to vadovaudama mokyklai D. Šidlauskienė siekia aiškiai nustatyti prioritetus ir neapkrauti komandos veiklomis vien dėl jų skaičiaus.
Jos manymu, formuojant švietimo politiką reikėtų dažniau klausti, kiek sprendimo įgyvendinimas iš tikrųjų kainuos mokyklai – ne tik pinigais, bet ir mokytojų laiku, vadovo dėmesiu bei administraciniais resursais. Mokyklai, anot jos, reikia ne kuo daugiau veiklų, o kuo daugiau prasmingų veiklų.
Skaičiai turi virsti konkrečia pagalba
Geriau suprasti, ko reikia konkrečiam vaikui, padeda kryptingas mokinių pasiekimų duomenų naudojimas. Trakų pradinėje mokykloje sukurtas vidinis pasiekimų tendencijų stebėjimo instrumentas, kurį taiko ketvirtų klasių mokytojai. Jame lyginami NMPP, diagnostinių darbų ir pusmečių rezultatai, ieškoma pasikartojančių mokymosi sunkumų.
2024–2025 mokslo metų NMPP rezultatai mokyklai leido užimti 14 vietą tarp šalies pradinių mokyklų. Tačiau direktorė pabrėžia, kad duomenys patys savaime nieko nepakeičia. Po kiekvienu skaičiumi, jos teigimu, turi atsirasti klausimas, kas bus daroma toliau. NMPP ir diagnostinių darbų rezultatai neturėtų likti vien ataskaita – jie turi padėti mokytojui suprasti, kokios pagalbos mokiniui reikia ir ką galima pakeisti.
Akademiniai rodikliai nėra vienintelis vaiko pažangos vertinimo būdas. Mokykloje daug dėmesio skiriama patirtiniam ugdymui: mokiniai mokosi gamtoje, Trakų pilyje, dalyvauja edukacijose, lankosi žirgyne, įsitraukia į sporto, kultūrines ir projektines veiklas.
D. Šidlauskienei svarbu, kad kiekvienas vaikas mokykloje atrastų bent vieną sritį, kurioje galėtų pasakyti: „Aš galiu.“ Jos teigimu, mokymasis neturėtų apsiriboti klase – vaikai mokosi tyrinėdami, kurdami, keliaudami, sportuodami, bendraudami ir spręsdami realias problemas. Tokia veikla leidžia teorines žinias susieti su tikru gyvenimu.
Mokykla planuoja geriau atliepti kiekvieno vaiko poreikius
Trakų pradinėje mokykloje numatoma toliau stiprinti personalizuotą ugdymą. Siekiama, kad mokytojas kuo tiksliau matytų, kur yra kiekvienas mokinys ir kokio kito žingsnio jam reikia.
Šiai krypčiai padeda mokyklos dalyvavimas projekte „Galimybių mokykla“, kuriame daug dėmesio skiriama personalizuotam ir inovatyviam ugdymui bei skirtingų mokinių poreikių atliepimui.
Mokykla taip pat plečia praktinių žinių sritis. Viena jų – finansinis raštingumas. Planuojama, kad pradinių klasių mokiniai mokysis suprasti pinigų vertę, planuoti, taupyti ir priimti apgalvotus sprendimus. Tam ketinama pasitelkti „Junior Achievement“ programas ir bendradarbiauti su verslo atstovais.
Be to, numatoma įrengti tris ikimokyklinio ugdymo grupes, kuriose būtų 45 vietos. Tai turėtų padėti atliepti augančius Trakų šeimų poreikius ir užtikrinti sklandesnį vaikų perėjimą į pradinį ugdymą.
Vien mokyklos pastangų ne visada pakanka
Dalis pokyčių priklauso nuo pačios mokyklos, tačiau, D. Šidlauskienės vertinimu, yra problemų, kurių viena bendruomenė išspręsti negali. Tarp jų ji išskiria mokytojų ir specialistų trūkumą, administracinę naštą bei kai kuriuos įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo klausimus.
Jos teigimu, mokykloms reikia ne tik didesnių lūkesčių, bet ir realių sąlygų juos įgyvendinti. Šiandien mokyklos vadovo atsakomybė apima ne vien ugdymo procesą – tenka rūpintis fiziniu saugumu, infrastruktūra ir bendruomenės atsparumu.
Kalbėdama apie Lietuvos švietimo sistemos pokyčius, direktorė pirmiausia atkreipia dėmesį į mokytojo profesiją. Norint aukšto lygio švietimo, jos manymu, būtina stipri, gerbiama ir patraukli mokytojo profesija.
Ji taip pat pabrėžia stabilumo svarbą: mokykloms sudėtinga judėti pirmyn, kai vieną prioritetą nuolat pakeičia kitas. Jos nuomone, reikėtų mažinti fragmentaciją, geriau naudoti duomenis ir labiau pasitikėti mokyklomis. Aukšti lūkesčiai vaikams, pasak direktorės, turi būti derinami su pagalba.
Net mokyklos vadovui svarbu galėti pasakyti „nežinau“
D. Šidlauskienei svarbus ne tik dalijimasis mokykloje veikiančiais sprendimais, bet ir profesinis ryšys su kitais vadovais. Ji yra prisijungusi prie organizacijų „Švietimas #1“ ir „Lietuvos Junior Achievement“ inicijuoto Švietimo vadovų klubo.
Direktorės teigimu, vadovui svarbu nelikti profesiniame vakuume. Reikalinga erdvė, kurioje galima pasidalyti ne tik sėkmėmis, bet ir pripažinti, kad kažko dar nežinai ar kad tam tikras sprendimas nepavyko. Į klubą ji prisijungė dėl profesinio dialogo ir galimybės mokytis iš kitų vadovų.
Jos įsitikinimu, stipri švietimo sistema neprasideda nuo vieno žmogaus. Ji kuriama tada, kai žmonės kalbasi, dalijasi patirtimi ir nebijo vieni iš kitų mokytis.
Bendruomeniškumo ir gebėjimo kreiptis pagalbos D. Šidlauskienė linki nepamiršti ir tiems, kurie svarsto apie karjerą švietimo srityje ar mokyklos vadovo darbą.
Jos vertinimu, tai nėra lengvas kelias: jame daug atsakomybės, sprendimų ir situacijų, kai neįmanoma įtikti visiems. Tačiau prasmę suteikia akimirkos, kai vaikas pradeda tikėti savimi, mokytojas atranda naują darbo būdą, o komanda pati ima kurti pokytį. Didžiausią šio darbo prasmę direktorė mato ne viską atliekant pačiai, o sudarant sąlygas augti vaikams, mokytojams ir visai bendruomenei.
Apie „Švietimas #1“
VšĮ „Švietimas numeris vienas“ – Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ įsteigta ne pelno siekianti organizacija. Ji vienija lyderius, siekiančius kurti pažangią ir pasaulyje pirmaujančią švietimo sistemą.
