Talentai tarp vaikų pasiskirstę gana tolygiai, tačiau galimybės juos atskleisti – ne. Du vienodai gabūs mokiniai gali pasirinkti visiškai skirtingus gyvenimo kelius: vieno šeima gali finansuoti būrelius, papildomas pamokas, supažindinti su įvairių sričių profesionalais ir padėti geriau pažinti jo stiprybes, o kitas tokių progų gali neturėti. Jei mokykloje nėra galimybių išbandyti savo gebėjimus, vaikui gali prireikti daugybės metų, kol jis pats supras, ką iš tiesų moka.
Per savo profesinę veiklą ne kartą sutikau žmonių, kurie tik suaugę atrado gebėjimus, apie kuriuos mokyklos laikais nė nenutuokė. Tai nereiškia, kad vaikystėje jiems trūko talento – tiesiog tinkama proga save išbandyti atsirado gerokai vėliau. Todėl kyla klausimas, kiek daugiau jie būtų galėję pasiekti, jei savo stipriąsias puses būtų pastebėję dar mokykloje.
Vaikui iš šeimos, galinčios skirti laiko ir pinigų papildomai veiklai, mokykla nėra vienintelė vieta, kur galima atrasti pomėgius ir gebėjimus. Tačiau vaikui, neturinčiam tokių galimybių, mokykla gali būti vienintelė erdvė tai padaryti. Dėl to švietimo nelygybę reikėtų vertinti ne vien pagal mokinių pasiekimų skirtumus, bet ir pagal tai, ar kiekvienas jų apskritai turi galimybę sužinoti, ką sugeba.
Pažymiai neatskleidžia viso vaiko potencialo
Naujausio tarptautinio PISA tyrimo, kuriame vertinami penkiolikmečių gebėjimai, rezultatai rodo, kad Lietuvos didžiųjų miestų ir kaimo vietovių mokinių gamtos mokslų pasiekimų skirtumas maždaug atitinka daugiau nei trejus mokymosi metus. Tai beveik dvigubai didesnis atotrūkis nei vidutiniškai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalyse. Estijoje ir Suomijoje šis skirtumas nesiekia nė vienų mokymosi metų.
Vis dėlto pažymiai ir testų rezultatai parodo tik dalį vaiko gebėjimų. Jie atskleidžia, kaip mokiniui sekasi mokytis, tačiau nebūtinai padeda suprasti, kurioje srityje jis galėtų atsiskleisti. Mokinys gali domėtis įvairių prietaisų veikimu, bet niekada nebūti patekęs į inžinerijos laboratoriją ar pats nieko sukonstruoti. Kitas gali puikiai dėstyti mintis ir mėgti diskutuoti, tačiau neturėti galimybės susipažinti su žurnalisto ar teisininko darbu. Tokios patirtys vaikams padėtų geriau įvertinti savo stiprybes ir suprasti, kur jas galima pritaikyti.
Vieni vaikai šias galimybes gauna iš šeimos, o kitų kelias į jas priklauso nuo mokyklos pasiūlos.
Pastebėti gebėjimą – dar nepakanka
Kartu su organizacijos „Švietimas #1“ komanda ir ISM Vadybos ir ekonomikos universitetu parengėme Švietimo kelrodį – dešimties žingsnių planą, kuriuo siekiama kiekvienam Lietuvos vaikui užtikrinti geriausią švietimą Europoje. Vienas iš plano tikslų – mažinti skirtumus tarp mokyklų ir pasirūpinti, kad mokiniai pagalbos sulauktų tada, kai jos reikia.
Švietimo kelrodyje siūloma tiksliau apibrėžti mokymosi tikslus, nuolat stebėti kiekvieno mokinio pažangą, stiprinti mokytojų rengimą ir sudaryti geresnes sąlygas pedagogams bendradarbiauti. Tai reikalinga ne tik geresniems mokymosi rezultatams. Mokytojas kasdien gali matyti, kokios užduotys vaiką sudomina, kur jis rodo iniciatyvą ir kokiomis temomis domisi. Tačiau pastebėtam gebėjimui augti būtinas laikas, individualus dėmesys ir galimybė mokiniui praktiškai išbandyti save.
Dirbdama su talentų ugdymo iniciatyvomis matau dar vieną sritį, kuriai mokyklose reikėtų skirti daugiau dėmesio – ankstyvą vaikų supažindinimą su profesijomis ir įvairiomis veiklos kryptimis.
Dar pagrindinėje mokykloje mokiniai turėtų galėti susitikti su skirtingų sričių profesionalais, pamatyti jų darbo aplinką, atlikti praktines užduotis ir gauti mentorių pagalbą. Tai padėtų suprasti ne tik profesijų įvairovę, bet ir tai, kur galima panaudoti savo gebėjimus. Nors tai, ko darbo rinkai reikia šiandien, po dešimties metų gali pasikeisti, profesijų pažinimo tikslas nėra kuo anksčiau pasirinkti vieną konkretų kelią. Tokios patirtys skatina smalsumą, plečia akiratį ir leidžia vaikams atrasti galimybes, apie kurias jie anksčiau galbūt nebuvo pagalvoję.
Lietuvoje jau veikia mokyklų, kuriose mokiniai dalyvauja projektuose, lankosi laboratorijose ir bendrauja su skirtingų profesijų atstovais. Tačiau tokių progų mokyklose nėra vienodai. Vienur aktyvūs vadovai ir mokytojai randa partnerių, papildomų išteklių bei organizuoja įvairias veiklas, kitur pasirinkimas gerokai siauresnis.
Kodėl šios galimybės nepasiekia visų?
Viena priežasčių – projektinis finansavimas. Dalis veiklų, leidžiančių vaikams susipažinti su profesijomis, išbandyti savo gebėjimus ir bendrauti su mentoriais, vyksta tik tol, kol joms skiriamos lėšos. Finansavimui pasibaigus, gali nutrūkti ir sėkmingai veikusios iniciatyvos.
Dirbdama su talentų ugdymo projektais ne kartą įsitikinau, kokią reikšmę jaunam žmogui gali turėti galimybė praktiškai išbandyti save ir susitikti su įvairių sričių specialistais. Todėl profesijų pažinimas, mentorystė ir praktinė veikla turėtų tapti nuolatine ugdymo dalimi, o ne papildoma galimybe, prieinama tik kai kurių mokyklų mokiniams. Ypač svarbu tai užtikrinti vaikams, kurie panašių patirčių negali gauti už mokyklos ribų.
Tam nebūtina kiekvienoje mokykloje kurti atskirą programą. Jos galėtų nuosekliai bendradarbiauti su aukštosiomis mokyklomis, įmonėmis, įvairių sričių specialistais ir organizacijomis, jau turinčiomis tokios veiklos patirties. Esminė sąlyga – bendradarbiavimas turi būti tęstinis, o ne priklausyti nuo vieno projekto ar vieno entuziastingo žmogaus.
Švietimo kelrodyje siūloma pokyčius pirmiausia išbandyti, įvertinti jų rezultatus, o pasiteisinusius sprendimus išplėsti. Tokio paties požiūrio reikėtų laikytis ir ugdant vaikų talentus: vietoj nuolat kuriamų trumpalaikių iniciatyvų reikėtų užtikrinti, kad veiksmingos veiklos pasiektų daugiau mokyklų.
Lietuvos siekis turėti geriausią švietimą Europoje neturėtų būti vertinamas vien pagal mokinių rezultatus tarptautiniuose tyrimuose. Ne mažiau svarbu, ar kiekvienas vaikas mokykloje turėjo progą atrasti savo stiprybes ir suprasti, kur jas pritaikyti. Jei tokia galimybė bus suteikiama tik daliai mokinių, Lietuva ir toliau praras talentus, kuriems galėjome padėti atsiskleisti.
Apie „Švietimas #1“
VšĮ „Švietimas numeris vienas“ – ne pelno siekianti organizacija, įsteigta Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“. Ji vienija lyderius, siekiančius kurti pažangią ir pasaulyje pirmaujančią švietimo sistemą.
