Prorusiška aktyvistė Erika Švenčionienė, teisiama dėl galimo veikimo prieš Lietuvą ir viešo pritarimo tarptautiniams bei SSRS nusikaltimams, jų neigimo ar šiurkštaus menkinimo, teisme tvirtino nemenkinusi Sausio 13-osios aukų. Ji taip pat sakė esanti parašiusi eilėraštį žuvusiai laisvės gynėjai Loretai Asanavičiūtei.
Bylos duomenimis, 2023 metų pradžioje E. Švenčionienė kartu su kitu kaltinamuoju Valerijumi Ivanovu dalyvavo vaizdo dalijimosi kanale paskelbtoje laidoje apie Sausio 13-osios įvykius.
Generalinės prokuratūros teigimu, E. Švenčionienė ir buvęs prosovietinio judėjimo „Jedinstvo“ lyderis V. Ivanovas laidoje viešai neigė ir šiurkščiai menkino Lietuvos teismų sprendimais bei teisės aktais pripažintą 1991 metų SSRS agresijos prieš Lietuvą faktą.
Prokuratūra taip pat nurodo, kad kaltinamieji neigė SSRS įvykdytus labai sunkius ir sunkius nusikaltimus prieš Lietuvos gyventojus. Tokiais viešais pasisakymais, anot kaltinimo, buvo įžeistas už atkurtos Lietuvos nepriklausomybės išsaugojimą žuvusių ir sužeistų žmonių atminimas bei jų artimieji.
E. Švenčionienė kaltę neigia. Ji teigė, kad pati Sausio 13-osios įvykiuose daugiau nei prieš tris dešimtmečius nedalyvavo, o laidoje siekė pažvelgti į tuos įvykius iš kitos perspektyvos.
Kaltinamoji sakė suprantanti, kad jos žodžiai galėjo būti skausmingi žuvusiųjų artimiesiems, tačiau pabrėžė, jog aukų nemenkinusi ir nesakiusi, kad jų žūtimi džiaugiasi. Jos vertinimu, nuomonės išsakymas negali būti laikomas nusikaltimu, nes niekam nebuvo padaryta žalos.
E. Švenčionienė tvirtino nepažeminusi L. Asanavičiūtės atminimo, o tik norėjusi daugiau sužinoti. Ji taip pat aiškino neteigusi, kad Sausio 13-osios byla suklastota – esą tik nurodžiusi, kad joje trūksta medžiagos. Kaltinamosios teigimu, ši byla negali būti pamiršta ar atidėta į šalį.
Bylos nagrinėjimui artėjant prie pabaigos, Vilniaus apygardos teismo teisėjas Mindaugas Povilanskas E. Švenčionienei suteikė paskutinį žodį. Kaltinamoji juo naudojosi per du posėdžius, o savo kalbą tęs ir kitame teismo posėdyje.
E. Švenčionienė taip pat teigė, kad byloje atlikta ekspertizė nepatvirtino, jog ji šiurkščiai kalbėjo apie aukas ar neigė Sausio 13-osios nusikaltimus. Ji klausė, kokį pavojų galėjo sukelti trijų žmonių istorinė diskusija, ir kaltinimus vadino absurdiškais.
ELTA primena, kad baudžiamojoje byloje kaltinimai pateikti likviduotos asociacijos „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ nariams E. Švenčionienei, Kazimierui Juraičiui ir buvusiam prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderiui V. Ivanovui.
Prokuroras R. Savickas, teisme perskaitęs kaltinamąjį aktą, nurodė, kad E. Švenčionienė ir K. Juraitis, veikdami bendrininkų grupėje, padėjo Rusijos bei Baltarusijos organizacijoms veikti prieš Lietuvą. Anot prokuroro, 2022 metais jie vyko į Baltarusiją, dalyvavo Baltarusijos ir Rusijos žiniasklaidos laidose, viešai palaikė autoritarinių valstybių politiką ir neigė Lietuvos Seimo legitimumą.
Prokuroro teigimu, E. Švenčionienė, atstovaudama asociacijai „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“, ir K. Juraitis taip pat dalyvavo įvairiuose Baltarusijos bei Rusijos institucijų organizuotuose forumuose.
Veikimu prieš Lietuvą E. Švenčionienė ir K. Juraitis kaltinami ir dėl paramos 2022 metais Baltarusijoje vykusiam referendumui. Jame, kaip nurodoma byloje, buvo pritarta prezidentui taikomo dviejų kadencijų ribojimo panaikinimui ir posovietinio Baltarusijos branduolinio neutralumo statuso atsisakymui.
E. Švenčionienė teisme aiškino, kad kelionės į Baltarusiją metu kalbėjo apie tai, kas jai patinka šiose šalyse. Ji teigė nesuprantanti, kaip ši byla atsidūrė teisme, ir klausė, kodėl kaltinamieji neturėjo teisės prašyti lengvatų, jei buvo galimybė pigiau keliauti.
Kaltinamoji taip pat pasakojo, kad iki „Geros kaimynystės forumo“ į Baltarusiją buvo vykusi 2–3 kartus, nes jos šeimai buvo naudinga ten pirkti pigesnių vaistų. Ji teigė nesuprantanti, kokią grėsmę Lietuvos ekonomikai galėjo sukelti jos pinigai už batus, likę Baltarusijos biudžete.
