Nuo 2027 metų planuojama keisti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų skirstymo tvarką – didesnis prioritetas būtų teikiamas viešosioms gydymo įstaigoms. Sveikatos apsaugos ministras L. Kukuraitis pabrėžia, kad taip siekiama sustiprinti sistemos pasirengimą įvairioms grėsmėms.
Gydymo įstaigų vadovai savo ruožtu tikina, kad nauja tvarka neturėtų pailginti pacientų eilių. Anot jų, ligoninės pasirengusios suteikti daugiau paslaugų, o papildomas finansavimas sudarytų sąlygas jas plėsti.
Ministro teigimu, viešasis sektorius yra sveikatos priežiūros sistemos pagrindas. Jis turi užtikrinti paslaugų prieinamumą kasdien, tačiau kartu būti pasirengęs reaguoti į klimato keliamas rizikas, karo grėsmę ir pandemijas.
Privatiems paslaugų teikėjams numatyta 34 mln. eurų mažiau
Pagal nuo 2027 metų įsigaliosiančias Sveikatos draudimo įstatymo pataisas, PSDF lėšos pirmiausia būtų skiriamos valstybės ir savivaldybių viešosioms bei biudžetinėms gydymo įstaigoms.
Su privačiomis įstaigomis Valstybinė ligonių kasa sutartis sudarytų dėl tų paslaugų, kurių negali užtikrinti kitos gydymo įstaigos.
Dalis gydymo įstaigų ir pacientų organizacijų šiuos pokyčius kritikuoja. Jos ragina Vyriausybę ir Sveikatos apsaugos ministeriją dar kartą įvertinti finansavimo modelį bei užtikrinti, kad pacientai reikiamą gydymą gautų laiku.
L. Kukuraitis teigia, kad į sveikatos priežiūros sistemą papildomai nukreipiama pusė milijardo eurų. Ministro vertinimu, tai leis didinti paslaugų apimtis, todėl eilių ilgėjimo pagrindo neturėtų būti.
Jis taip pat nurodė, kad papildomas finansavimas teks ir viešajam, ir privačiajam sektoriui. Srityse, kuriose pacientai laukia ilgiausiai, planuojama taikyti atskiras eilių mažinimo priemones. Šiuo metu jas rengia darbo grupės, sprendimus ketinančios pristatyti lapkričio antroje pusėje.
VLK direktorius Gytis Bendorius sakė, kad kitais metais privačių gydymo įstaigų sutartims numatoma skirti apie 34 mln. eurų mažiau nei šiemet. Šios lėšos būtų nukreiptos į valstybines įstaigas. Šiemet privačių gydymo įstaigų paslaugoms prognozuojama išleisti 348 mln. eurų.
Pasak G. Bendoriaus, aktyvaus stacionarinio gydymo ir ambulatorinių konsultacijų finansavimas privačiose įstaigose iš esmės nesikeis. Didesni pokyčiai numatomi ambulatorinės slaugos namuose, paliatyviojo gydymo ir brangiųjų tyrimų srityse, o kitose srityse jie turėtų siekti 4–6 procentus.
VLK vadovas aiškino, kad privačiose įstaigose pagal sutartis būtų suteikiama šiek tiek mažiau, o viešajame sektoriuje – šiek tiek daugiau paslaugų. Jo teigimu, viešajame sektoriuje atsirastų tiek pat vietų, kiek jų sumažėtų privačiose įstaigose, todėl vien dėl šio pakeitimo eilės neturėtų nei ilgėti, nei trumpėti.
L. Kukuraitis taip pat teigė, kad sutartis su VLK siekiama pasirašyti sausį, o ne pavasarį, kaip anksčiau. Taip gydymo įstaigos iš anksto žinotų, kokį paslaugų kiekį galės suteikti ir koks finansavimas joms bus skirtas. Tai esą padėtų lanksčiau organizuoti paslaugas pagal pacientų poreikius.
Viešosios įstaigos kviečia gydytojus sugrįžti
Ministro pozicijai, kad viešasis sektorius gali suteikti daugiau paslaugų, pritaria ir gydymo įstaigų vadovai. Jie teigia pastebintys gydytojų susidomėjimą galimybe sugrįžti dirbti į viešąsias įstaigas ir nemano, kad eilės dėl to turėtų augti.
Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas ir Jonavos ligoninės vadovas Gediminas Ramanauskas mano, kad didesnis dėmesys viešajai sveikatos priežiūrai galėtų sustiprinti regionų ligonines bei paskatinti gydytojus jose dirbti.
Jo teigimu, ministerijos ir ministro dėmesys regionams yra svarbus, nes jų problemos gerokai aštresnės nei didžiuosiuose miestuose. G. Ramanauskas pabrėžė, kad privatus sektorius neišnyks, tačiau atsiranda galimybė atkurti didesnę pusiausvyrą ir sustiprinti viešąjį sektorių.
G. Ramanauskas atkreipė dėmesį, kad viešosiose įstaigose atliekamos sudėtingiausios ir daugiausia infrastruktūros bei investicijų reikalaujančios procedūros, įskaitant sunkių traumų ir kitų skubių būklių gydymą. Todėl, jo manymu, būtina užtikrinti, kad regionų ligoninės galėtų tokias paslaugas teikti ir toliau.
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktorė Jelena Kutkauskienė sakė, kad jos vadovaujama įstaiga jau dabar suteikia daugiau paslaugų nei numatyta kvotose. Dalis šių paslaugų lieka neapmokėtos arba apmokamos tik iš dalies. Papildomas finansavimas, anot jos, sumažintų įtampą su pacientais ir leistų viešosioms įstaigoms efektyviau planuoti darbą.
J. Kutkauskienė teigė, kad viešasis sektorius, kasmet teikiantis paslaugų už apie 2 mlrd. eurų, yra pajėgus suteikti papildomų paslaugų už 30 mln. eurų. Vis dėlto pagrindiniu iššūkiu ji įvardijo darbuotojų trūkumą ir paragino į viešąjį sektorių sugrįžti jame užaugusius gydytojus.
Raseinių ligoninės direktorius Gintaras Pikūnas taip pat sakė matantis gydytojų norą grįžti į viešąsias įstaigas. Jo vadovaujama ligoninė jau dabar sėkmingai ieško papildomų specialistų.
Viešasis sektorius įvardijamas sveikatos sistemos pagrindu
Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovas Darius Praninskas teigė, kad sparti privataus sektoriaus plėtra neišsprendė pagrindinių sveikatos sistemos problemų. Jo vertinimu, daugiau dėmesio buvo skiriama paslaugų kiekiui, o ne jų kokybei.
D. Praninskas pažymėjo, kad per pastaruosius penkerius metus privatus sektorius sparčiai plėtėsi, tačiau pagrindiniai sveikatos rodikliai, įskaitant medicininėmis ir prevencinėmis priemonėmis išvengiamą mirtingumą, per metus negerėjo.
Jo manymu, todėl būtina stiprinti viešąją sveikatos priežiūrą. Ligoninių vadovas pabrėžė, kad būtent viešasis sektorius sprendžia esmines sveikatos problemas ir sudaro sistemos pagrindą. Tvaresnė gydymo įstaigų finansinė padėtis, anot jo, leistų efektyviau organizuoti darbą ir gerinti paslaugų prieinamumą.
D. Praninskas taip pat atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais metais augęs privatus sektorius dar labiau išryškino netolygų gydytojų pasiskirstymą – daugiausia specialistų sutelkta Vilniuje ir Kaune. Šiaulių regione, kuriame gyvena didesnė vyresnio amžiaus žmonių dalis nei didžiuosiuose miestuose, pacientams reikalingos įvairesnės paslaugos arčiau namų.
Šiaulių ligoninė daugiausia dėmesio ketina skirti būtinosios pagalbos ir specializuotų klasterinių paslaugų prieinamumui, tačiau planuoja plėsti ir kitas paslaugas, atsižvelgdama į regiono gyventojų poreikius.
D. Praninskas teigė, kad esminių pokyčių pacientai neturėtų pajusti. Jo vadovaujamoje įstaigoje laukimo eilės šiuo metu yra nedidelės: daugiau kaip 80 proc. pacientų pas kardiologus ir kitus specialistus laukia trumpiau nei 30 dienų. Ligoninės vadovas mano, kad paslaugų prieinamumas bus išlaikytas, o sistema galės veikti efektyviau.
