Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios vadovas metropolitas Inokentijus kreipėsi į šalies vadovus dėl dviejų konservatorių Audroniaus Ažubalio ir Arvydo Anušausko Seimui pateiktų įstatymų projektų.
Prezidentui Gitanui Nausėdai, Seimo pirmininkui Juozui Olekui ir premjerui Mindaugui Sinkevičiui adresuotame pareiškime jis teigia, kad stačiatikių bendruomenei nerimą kelia siūlomos teisinės iniciatyvos. Bažnyčios vertinimu, jos gali neatitikti Konstitucijos nuostatų.
Trečiadienį išplatintame pranešime nurodoma, kad projektai sudarytų galimybę iš Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios perimti kelias istorines šventoves ir Šventosios Dvasios vienuolyną. Taip pat būtų numatyta Bažnyčią išbraukti iš Lietuvos tradicinių religinių bendrijų sąrašo.
Pranešama, kad anksčiau į Seimo vadovybę, komitetus ir frakcijas kreipėsi Vilniaus Šventosios Dvasios vienuolyno brolija bei Vilniaus Didžiosios kankinės Šv. Paraskevės parapijos tikintieji. Jie nepritarė galimam šventovių ir bažnytinio turto paėmimui bei Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios teisių ribojimui.
Vienuoliai ir parapijiečiai pareiškė neketinantys keisti savo kanoninės priklausomybės ar bažnytinės jurisdikcijos. Jie taip pat pabrėžė, kad religinėms bendruomenėms neturėtų būti daromas spaudimas, o jų teisė į šventoves, vienuolyno turtą ir savarankišką bažnytinį gyvenimą neturėtų būti atimama.
Apie planus kreiptis į Seimą paskelbė ir kitų projektuose minimų šventovių bendruomenės. Tai – Vilniaus Dievo Motinos Ėmimo į Dangų katedros, Vilniaus Šv. Mikalojaus cerkvės ir Dievo Motinos Ėmimo į Dangų cerkvės Vievyje tikintieji.
Praėjusią savaitę opozicinės Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai A. Ažubalis ir A. Anušauskas įregistravo Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo bei kitų teisės aktų pataisas. Jomis siekiama griežčiau nustatyti valstybės pripažinimo religinėms bendruomenėms sąlygas ir jų atstovavimo tvarką.
Diskusijos dėl galimos Maskvos patriarchato įtakos Lietuvoje sustiprėjo Religijos laisvės tyrimų centrui „Libertas Fidei“ pristačius tarptautinį tyrimą. Jame analizuojamas Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vaidmuo pateisinant karą prieš Ukrainą, jos veikla Europos Sąjungoje ir galimybė, kad su Maskvos patriarchatu susijusios organizacijos naudojamos Kremliaus įtakai skleisti.
