ELTA apžvelgia svarbiausius spalio 23-iosios įvykius Lietuvoje ir užsienyje.
Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus ir toliau gydomas Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose. Tarp tarptautinių naujienų – Izraelio reakcija į kruviną išpuolį Vakarų Krante, pranešimai apie Melanios Trump tarpininkavimą dėl laikinų paliaubų Rusijos okupuotuose Oleškuose, teroro aktu pavadintos šaudynės Paryžiaus priemiestyje ir Rumunijos kaltinimai Rusijai po smūgio laivui Juodojoje jūroje.
Lietuvos įvykiai
Santaros klinikos pranešė, kad V. Adamkaus gydymas ir medicininė priežiūra tęsiami. Sprendimas prezidentą palikti ligoninėje priimtas įvertinus bendrą jo sveikatos būklę. Klinikoje jam buvo atlikta chirurginė operacija, o sveikatos problemos prasidėjo rugsėjo 26 dieną, kai V. Adamkus buvo hospitalizuotas.
Lietuvos verslo aktualijos
Finansų ministras Taurimas Valys sakė, kad rengiant kitų metų biudžetą buvo siūlymų apkarpyti gynybai numatytas lėšas, tačiau Vyriausybė jų nepalaikė. Kai kurie koalicijos partneriai siūlė remtis kitų NATO valstybių išlaidomis ir pasirinkti tik minimalų finansavimą, bet Lietuva nusprendė gynybai skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Ministro teigimu, tokios investicijos ne tik didina saugumą, bet ir padeda pritraukti užsienio kapitalo bei auginti gynybos pramonę.
Buvusi premjerė Ingrida Šimonytė suabejojo T. Valio kompetencija ir sukritikavo sprendimą jį palikti finansų ministro pareigose. Penktadienį „Žinių radijui“ ji teigė, kad toks pasirinkimas gali pakenkti Vyriausybės reputacijai ir brangiai atsieiti mokesčių mokėtojams.
I. Šimonytė taip pat kritikavo 2027 metų biudžeto projektą. Jos vertinimu, Vyriausybė nepakankamai mažina deficitą ir gali perduoti finansinius sunkumus kitai valdžiai. Konservatorė abejojo, ar bus ryžtasi didesniems mokesčių pakeitimams, nes vien didesni akcizai ar nekilnojamojo turto apmokestinimo korekcijos problemos neišspręstų. Buvusios premjerės teigimu, būtina vertinti ne tik planuojamas išlaidas, bet ir šaltinius, iš kurių jos bus finansuojamos.
Registrų centras (RC) atkūrė pagrindinių elektroninių paslaugų veikimą, tačiau daliai klientų jos vis dar prieinamos ribotai. Įmonė tikisi visą duomenų teikimą atnaujinti per savaitgalį. RC Paslaugų valdymo direktorė Birutė Purvaneckaitė nurodė, kad kibernetinių incidentų ir duomenų saugumo pažeidimų nenustatyta, nors užfiksuota pavienių bandymų atakuoti sistemas. Sustiprinus apsaugą taip pat tikrinama, ar pažeidžiamumais nebuvo pasinaudota dar iki jų viešo paskelbimo.
Elektronines paslaugas RC prevenciškai sustabdė trečiadienio vakarą, gavęs Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) įspėjimus ir informaciją apie PHP programinio kodo spragą.
Valstybės kontrolierės Irenos Segalovičienės vertinimu, Lietuvos gynybos pajėgumų plėtros planams įgyvendinti reikėtų 5,44 proc. BVP. Ji teigė, kad kitų metų biudžete numatyti 5 proc. BVP gali būti nepakankami įsipareigojimams laiku įvykdyti. Be to, esą trūksta aiškios ilgalaikės strategijos, kaip mažinti deficitą ir valstybės skolą.
Penktadienį Lietuvos ryto televizijai I. Segalovičienė sakė, kad mažėjant finansavimui visuomenei reikėtų paaiškinti, kaip bus užtikrinta suplanuota gynybos pajėgumų plėtra. Ji taip pat įspėjo, jog 2028 ir 2029 metais numatomas deficitas gali didinti valstybės skolą. Finansų ministerijos prognozėmis, skola gali priartėti prie 60 proc. BVP arba šią ribą viršyti.
Valstybės valdoma Giraitės ginkluotės gamykla (GGG) pristatė pirmuosius surinktus automatinius šautuvus. Įmonė ketina plėsti jų surinkimą ir techninę priežiūrą, o ateityje – Lietuvoje gaminti ir šautuvų komponentus, pranešė Finansų ministerija.
GGG vadovo Mindaugo Kurausko teigimu, taip siekiama ugdyti vietos inžinerines kompetencijas ir užtikrinti, kad ginklų priežiūros paslaugos būtų teikiamos Lietuvoje. Iš pradžių daugiausia dėmesio bus skiriama darbuotojų mokymui, infrastruktūros paruošimui ir šautuvų bandymams. Vėliau planuojama vystyti pramoninį surinkimą ir remonto pajėgumus. Daugiau kaip 20 metų amuniciją gaminanti GGG savo produkciją eksportuoja į daugiau nei 30 šalių.
Lietuvos teisėtvarkos aktualijos
Teismas patvirtino, kad Kėdainių rajono tarybos narė Daiva Makutienė pagrįstai nuteista už sukčiavimą. Ji iš vaikų tėvų rinko pinigus už chorą, nors jo užsiėmimai buvo nemokami. Įsiteisėjus nuosprendžiui, socialdemokratė turės sumokėti 3,75 tūkst. eurų baudą ir neteks tarybos narės mandato.
Kauno apylinkės teismas balandį nustatė, kad buvusi popchoro „Perliukai“ vadovė pasinaudojo tuo, jog viešai nebuvo aiškiai nurodyta, kad kultūros centro popchoro veikla nemokama. D. Makutienė tėvams teikė informaciją, esą už lankymą reikia mokėti, ir nurodė periodinių įmokų dydžius. Nuo 2022 metų pabaigos iki 2024 metų pavasario tėvai kas mėnesį į jos asmeninę sąskaitą pervesdavo po 20–25 eurus.
Dvylikai žmonių pareikšti įtarimai dėl galimo daugiau nei 1,3 mln. eurų ES fondų ir Lietuvos biudžeto lėšų iššvaistymo. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos duomenimis, jie taip pat įtariami bandymu neteisėtai įgyti dar 0,5 mln. eurų.
Teisėsauga aiškinasi situaciją, kai įmonė pradėjo projektą, pagal kurį turėjo būti apmokyta 180 darbuotojų ir pakelta jų kvalifikacija, tačiau vėliau esą nurodyta, kad mokymai nevyko. Pateikus galimai suklastotus dokumentus, ES biudžetui galėjo būti padaryta beveik 270 tūkst. eurų žala. FNTT teigia, kad vėliau įmonė įgyvendino kitą, su plėvelių gamyba susijusį projektą, kuriame galėjo būti sukčiaujama ir pasisavinta apie 1,07 mln. eurų.
Užsienio aktualijos
Po išpuolio Vakarų Krante Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu įsakė uždaryti šią okupuotą teritoriją ir paskelbė apie planuojamą „didelio masto karinę operaciją“. Tai įvyko likus kelioms dienoms iki Izraelio rinkimų.
Per išpuolį palestiniečių kovotojai sužeidė penkis izraeliečius, o per vėliau kilusį susišaudymą su kariais buvo nukauti. Penktadienį pranešta, kad nuo patirtų sužeidimų mirė du Izraelio kariai. B. Netanyahu teigė, kad kariai sustabdė galėjusį tapti didelio masto išpuolį. Pranešta, jog dviejų užpuolikų automobilyje rasta daug šaudmenų.
Grupuotė paragino savo rėmėjus visiškai mobilizuotis ir rengti daugiau išpuolių. Izraelio kraštutinių dešiniųjų pažiūrų finansų ministras Bezalelis Smotrichas paragino Vakarų Krante pradėti naują puolimą, panašų į karinę kampaniją Gazoje. Nacionalinio saugumo ministras Itamaras Ben-Gviras pareikalavo panaikinti ir demilitarizuoti Ramaloje įsikūrusią Palestinos savivaldą bei sunaikinti jos teroristinę infrastruktūrą. Vis dėlto nėra įrodymų, kad Palestinos savivalda būtų susijusi su penktadienio išpuoliu.
Baltieji rūmai pranešė, kad JAV pirmoji ponia Melania Trump prisidėjo prie susitarimo dėl būsimų paliaubų Oleškuose, Rusijos ir Ukrainos karo nuniokotame mieste. Paliaubos turėtų prasidėti spalio 29 dieną ir sudaryti galimybę pristatyti humanitarinę pagalbą bei evakuoti civilius.
JAV administracijos teigimu, M. Trump inicijavo derybas ir kartu su savo atstovu tiesiogiai bendravo su Rusijos bei Ukrainos vadovybe, derindama paliaubų sąlygas. Tiek Ukrainos, tiek Rusijos vyriausybės šios informacijos iš pradžių nekomentavo.
Jungtinių Tautų žmogaus teisių stebėsenos misija Ukrainoje nurodė, kad nuo gegužės 26 dienos į Oleškus nebuvo atgabenta maisto atsargų. Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas teigė, kad Rusijos pajėgos mieste įkaitais laiko apie 2 tūkst. žmonių, tarp jų – beveik 50 vaikų. Jie esą verčiami gyventi be maisto, elektros ir vandens.
Penktadienį vienas žmogus žuvo, o dar keturi buvo sunkiai sužeisti, kai Paryžiaus priemiestyje iš automobilio pradėjo šaudyti užpuolikas. Tyrimą perėmė Prancūzijos nacionalinė kovos su terorizmu prokuratūra, aiškinanti, ar nusikaltimą galėjo paskatinti rasiniai motyvai. Įtariamasis sulaikytas ir uždarytas į areštinę.
Vidaus reikalų ministras teigė, kad šaudyta trijose vietose netoli Paryžiaus esančiuose Trapo ir La Verjero miestuose. Įtariamasis, pasak ministro, galėjo naudoti karinį arba automatinį ginklą. Trapo meras nurodė, kad žuvusysis buvo afrikiečių kilmės, o vienas iš kritinės būklės sužeistųjų – iš Šiaurės Afrikos. Vėliau vidaus reikalų ministras Laurent’as Nunezas šaudynes pavadino teroro aktu.
Prie Rumunijos krantų Juodojoje jūroje dronui pataikius į krovininį laivą žuvo vienas jūreivis, o trys žmonės laikomi dingusiais. Rumunija pradėjo gelbėjimo operaciją po to, kai laivas „Choryv“, esantis už 13 jūrmylių nuo Konstancos uosto, apie 10 valandą vietos laiku pasiuntė nelaimės signalą.
Kitas netoliese plaukęs prekybinis laivas išgelbėjo devynis žmones. Rumunijos pareigūnų duomenimis, „Choryv“ buvo dešimt Ukrainos ir trys Azerbaidžano piliečiai. Rumunijos prezidentas Nicusoras Danas dėl atakos apkaltino Rusiją.
Per išpuolius prieš civilinius laivus prie NATO ir ES narių Bulgarijos bei Rumunijos krantų iš viso žuvo arba dingo apie 20 jūreivių. Šie incidentai sulaukė Europos valstybių pasmerkimo. Antradienį, po derybų dėl saugumo Juodojoje jūroje, NATO paskelbė regione dislokuosianti papildomų orlaivių, dronų ir radarų sistemų.
