Opozicijos konservatoriams ir liberalams pasiūlius nustatyti valdžios sektoriaus skolos limitą, premjeras Mindaugas Sinkevičius tokį sumanymą įvertino kritiškai. Vis dėlto jis pripažino, kad dėl šios idėjos būtų galima tartis, jei kartu būtų ribojamas ir biudžeto deficitas bei viešojo sektoriaus išlaidų augimas.
Ketvirtadienį Seime vykusios Vyriausybės valandos metu premjeras sakė, kad diskusija neturėtų apsiriboti vien skolos santykiu su bendruoju vidaus produktu. Jo teigimu, reikėtų vertinti tris rodiklius: valstybės skolą procentais, deficitą ir metinį viešojo sektoriaus išlaidų didėjimą.
M. Sinkevičius svarstė, kad toks susitarimas Europos Sąjungos mastu veikiausiai būtų anomalija, nes jis nežinąs kitų šalių, kurios būtų pasirinkusios tokį kelią. Premjeras taip pat abejojo, ar toks sprendimas būtų ilgalaikis ir tvarus.
Liberalai ir konservatoriai šią savaitę įregistravo Fiskalinės valdysenos įstatymo pataisas. Jose numatyta, kad valstybės skola negalėtų viršyti 45 proc. BVP.
Konservatorius Mindaugas Lingė, klausdamas premjero apie galimą partijų susitarimą nedidinti valstybės skolos, atkreipė dėmesį į augančias jos aptarnavimo išlaidas. Jo teigimu, jau dabar tam skiriama daugiau nei milijardas eurų, o 2030 metais ši suma gali pasiekti 2 mlrd. eurų.
Premjeras atsakė, kad susitarimų galima sudaryti daug, tačiau svarbiausia yra jų laikytis, ir priminė ankstesnius politinius susitarimus.
Opozicijos siūlomą susitarimą dėl skolos ribos M. Sinkevičius pavadino „nauju žanru“. Jo vertinimu, opozicija siūlo apriboti valdančiųjų fiskalinę veiksmų laisvę, nors nėra aišku, kokios krizės ateityje gali ištikti valstybę.
Premjeras taip pat priminė partijų pažadą didinti švietimo sistemos darbuotojų atlyginimus. Pasak jo, šis įsipareigojimas iš dalies prisideda prie dabartinio deficito dydžio.
