Ukrainos partneriai turėtų paraginti prezidentą Volodymyrą Zelenskį surengti daugiau smūgių Rusijos duomenų centrams. Tai pirmadienį Varšuvos saugumo forume pareiškė Lietuvos ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.
Atsakydamas į klausimą, kokių veiksmų Lietuva, Lenkija ir kitos sąjungininkės turėtų imtis, kad apsaugotų savo šalių rinkimus nuo kišimosi, premjeras teigė, kad reikėtų kreiptis į V. Zelenskį dėl didesnio tokių objektų puolimo Rusijoje. Jo vertinimu, tai galėtų padėti.
Diskusijoje – dėmesys Europos saugumui
Forume vykusioje diskusijoje apie Europos saugumo iššūkius besikeičiančiame pasaulyje M. Sinkevičius kalbėjosi su Norvegijos ministru pirmininku Jonu Gahru Store.
Lietuvos premjeras pabrėžė, kad Europa negali tikėtis vietos prie sprendimų priėmimo stalo vien dėl mandagumo. Pasak jo, tam žemynui reikia daugiau jėgos, energijos ir vienybės, o politiniai įsipareigojimai turi būti greičiau paversti konkrečiais veiksmais. Investicijos į krašto apsaugą, jo teigimu, turi virsti naujais gynybos pajėgumais.
M. Sinkevičius taip pat sakė, kad strategijos ir planai yra būtini, tačiau būtent jie Rusijos neatgraso.
Jo vertinimu, šalių gynybos pramonė vis dar nepasiekia realių gamybos poreikių, todėl būtina ieškoti būdų ją stiprinti. Tarp galimų priemonių jis išskyrė glaudesnį valstybių bendradarbiavimą, Ukrainos patirties perėmimą ir jos sukauptų kompetencijų įgijimą.
Premjeras pabrėžė, kad saugumas didėtų bendromis pastangomis: dalijantis informacija, vykdant bendrus pirkimus ir gamybą bei rengiant bendras pratybas.
M. Sinkevičius NATO įvardijo pagrindiniu transatlantinio saugumo ramsčiu. Jo teigimu, didesnis Europos dėmesys savo saugumui ir didesnė prisiimama atsakomybė padėtų sukurti labiau subalansuotą ir pajėgesnį Aljansą.
Lietuvos prioritetais jis įvardijo oro gynybą, taip pat apsaugą nuo bepiločių orlaivių, kritinės infrastruktūros saugumą sausumoje ir Baltijos jūroje, veiksmingesnę kovą su hibridinėmis grėsmėmis bei karinį mobilumą. Šios sritys, pasak jo, svarbios ne tik Lietuvai, bet ir visam NATO saugumui.
Lietuva ir Norvegija stiprins koordinavimą
Dvišaliame susitikime Lietuvos ir Norvegijos premjerai aptarė šalių bendradarbiavimą, regiono bei Europos saugumą ir kitus aktualius klausimus.
M. Sinkevičius teigė, kad Lietuva vertina Norvegijos indėlį į NATO rytinio flango saugumą, glaudžius ryšius ir bendramintę partnerystę Šiaurės-Baltijos šalių aštuoneto formatu.
Jo teigimu, dėl geografinio artumo Rusijai, jos vykdomo karo ir aktyvios paramos Ukrainai regiono šalys gerai supranta kylančias grėsmes. Todėl jos turi atsakomybę aktyviai formuoti Europos saugumo architektūrą – veikdamos ne atskirai, o kartu ir solidariai.
2027 metų pirmąjį pusmetį Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai, o Norvegija kitąmet perims pirmininkavimą Šiaurės-Baltijos aštuonetui (NB8).
Abiejų šalių premjerai sutarė, kad šios aplinkybės suteikia unikalią progą sustiprinti sprendimus dėl Šiaurės-Baltijos regiono saugumo. Jie taip pat susitarė koordinuoti veiksmus.
Kaip skelbė BNS, Varšuvoje vykstančiame kasmetiniame saugumo forume pirmadienį dalyvauja ir krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
