Seime svarstomas kitų metų valstybės biudžeto projektas opozicijos neįtikina. Konservatorė Ingrida Šimonytė pabrėžia, kad numatomos išlaidos didėja, tačiau dalis pajamų, įtrauktų į planą, nėra pakankamai pagrįstos.
Laidoje dalyvavusi Seimo narė taip pat komentavo finansų ministro Taurimo Valio likimą. Koalicijos partneriai buvo žadėję, kad šis klausimas bus sprendžiamas pristačius biudžetą.
I. Šimonytės teigimu, sprendimas dėl ministro priklausys nuo to, kiek premjeras norės rizikuoti savo reputacija, turėdamas, jos vertinimu, nekompetentingą finansų ministrą. Ji neatmetė galimybės, kad tokia situacija galėtų tęstis iki kadencijos pabaigos, tačiau perspėjo, kad kaina būtų didelė – ne tik reputacinė, bet ir tektų Lietuvos mokesčių mokėtojams.
Buvusi finansų ministrė aiškino, kad kiekvienas konkrečios srities ministras natūraliai tampa savo sektoriaus interesų atstovu. Tačiau Vyriausybėje būtina matyti visą vaizdą, nes ministerijų siūlymus riboja ekonominės galimybės: norai yra neriboti, o ištekliai – riboti.
Ji pabrėžė, kad biudžetas sudaromas iš žmonių sumokėtų mokesčių, o valstybės skolos taip pat tenka žmonėms. Todėl, anot jos, kažkas turi gebėti vertinti bendrą situaciją ir sprendimus dėlioti pagal prioritetus. Vyriausybė yra sutarusi, kad svarbiausias prioritetas – saugumas ir gynyba, o kitoms sritims lėšos turėtų būti skiriamos pagal realias galimybes.
I. Šimonytė taip pat akcentavo finansų ministro kompetencijos svarbą. Jos teigimu, nesuprantant valstybės finansų, skaičių ir proporcijų visumos, lengva priimti netinkamus sprendimus.
Vertindama biudžetą, kurio deficitas 0,8 procentinio punkto viršija Mastrichto kriterijus, politikė prisiminė savo darbo patirtį. Ji sakė, kad COVID-19 pandemijos pradžioje deficitas taip pat buvo planuojamas didesnis nei 3 proc., tačiau tuo metu tai leido galiojusios Europos Sąjungos taisyklės.
Anot jos, tuomet buvo aiškiai atskiriamas bazinis deficitas nuo vienkartinių su pandemija susijusių priemonių. Pastarosios, pasibaigus COVID-19 laikotarpiui, neturėjo tapti nuolatinėmis išlaidomis.
Jeigu didesnį deficitą lemtų vienkartinis 2027 metų gynybos pirkinys, dėl to, pasak I. Šimonytės, nebūtų tiek diskutuojama. Dabartinė problema esą yra tai, kad kalbama apie kelerius metus galinčią tęstis deficitų perspektyvą.
Be to, ji teigė, kad kai kurie įsipareigojimai į biudžetą apskritai neįtraukti, o išlaidos sumažintos ir pajamos padidintos, ypač 2029 metais. Jos vertinimu, tai reiškia, kad tikroji padėtis gali būti dar blogesnė, o valstybės skolos augimas – spartesnis.
I. Šimonytė sakė savo darbo metu nesusidūrusi su situacija, kai finansų ministras pateiktų biudžetą, pažeidžiantį tuo metu galiojusias taisykles. Anot jos, finansų ministras turėdavo žinoti nustatytas ribas ir veikti jų laikydamasis.
Paklausta, ar po svarstymų Seime biudžetas išliks toks pats, politikė prognozavo, kad jis iš esmės nesikeis. Vis dėlto ji suabejojo, ar deficitas tikrai sieks 3,8 proc.
T. Valys tvirtina tikintis, kad faktinis deficitas bus mažesnis nei prognozuojama, nes taip esą būdavo anksčiau. Tačiau I. Šimonytė atkreipė dėmesį, kad šiais metais, ministro kadencijos metu, deficitas jau prognozuojamas didesnis, nei buvo numatyta.
Ji taip pat kritikavo pajamų planą. Pasak politikės, daliai numatytų pajamų trūksta makroekonominio pagrindo: jos įrašytos tikintis, kad bus surinktos dėl geresnio administravimo, tačiau konkrečios priemonės nepateiktos. Todėl rizika, kad šios pajamos nebus gautos, esą yra didelė, o deficitas gali pasirodyti dar didesnis.
Kalbėdama apie Mastrichto kriterijus ir galimybę juos išplėsti, I. Šimonytė palygino situaciją su nepataikymu į krepšį: kai nepavyksta pataikyti, problema ne visada yra krepšio aukštis ar taisyklės.
Jos teigimu, kriterijai nėra nustatyti vien dėl skaičių. Geopolitinė aplinka smarkiai pasikeitė, todėl 2025 metais, ypač po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas nutraukė paramą Ukrainai, Europos Komisija pasiūlė išlygą gynybos išlaidoms.
I. Šimonytė priminė, kad panašiai buvo reaguojama ir per COVID-19 pandemiją, kai fiskalinės drausmės taisyklės buvo laikinai išjungtos dėl būtinybės masiškai remti ekonomiką.
Tačiau ji pabrėžė, kad 3 proc. riba nėra atsitiktinis skaičius. Jei deficitas metai iš metų siekia po 3 proc., valstybės skola ilgainiui sparčiai didėja. Lietuva, pastaruosius kelerius metus turėjusi beveik 40 proc. siekiančią skolą, tokiu atveju gana greitai galėtų priartėti prie 60 proc.
