Europoje kylant energijos išteklių kainoms, Lietuvoje artėjantis šildymo sezonas gali tapti gerokai brangesnis. Dujų kainos pasiekė aukščiausią lygį nuo 2023 metų sausio, o biokuras per metus pabrango 60 proc. Dėl to šildymo sąskaitos, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gali didėti nuo 20 iki 40 proc.
Energetikos brangimas taip pat turėtų atsispindėti parduotuvių lentynose. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas TV3 Žinių laidoje „Dienos komentaras“ teigė, kad labiausiai tai gali pajusti energetikai jautrūs sektoriai, tarp jų – kepinių ir daržovių prekyba.
Jo vertinimu, šių maisto produktų kainos gali augti apie 5–7 proc. Įmonės esą stengiasi kainų nedidinti, nes maisto vartojimas nėra itin stiprus, tačiau verslui tenka mokėti didesnius atlyginimus, o energetikos sąnaudos smarkiai išaugo.
Pasak ekonomisto, brangimas gali būti neapsiriboti vien kepiniais. Didesnės naftos ir dujų kainos kelia elektros bei transportavimo kaštus, todėl spaudimas gali persiduoti ir kitoms prekėms.
Izgorodinas taip pat neatmetė, kad dujų kainos kitų metų sausį, vasarį ir kovą, jei Europoje bus šalta žiema, nuo dabartinio lygio gali pakilti dar apie 20 proc. Šiuo metu Europos dujų saugyklose esą fiksuojamas rekordiškai žemas kiekis, todėl kainų pokyčiai itin priklausys nuo oro sąlygų.
Modeliai rodo, kad iki gruodžio pabaigos Europoje tikėtini šiltesni, vėjuoti ir lietingi orai. Didesnio šalčio prognozuojama nuo sausio, todėl dujų kainos labiau kilti gali šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje.
Ekonomistas taip pat kalbėjo apie galimą dar vieną didelę karo eskalaciją, kuri, jo manymu, galėtų paveikti naftos kainas. Vis dėlto jis pabrėžė ir pozityvius signalus: Vidurio Rytų valstybės atkuria gamybą, o naftos tanklaivių judėjimas per Hormuzo sąsiaurį tęsiasi, nors ir mažesniu mastu nei prieš konflikto pradžią. Rinkose sklando informacija, kad įmonės Iranui moka apie 20 proc. krovinio dalies, o šis laivus praleidžia.
Kiek gali brangti šildymas?
Šildymo kainą Lietuvoje daugiausia lemia dujų ir biokuro kainos. Apytiksliai skaičiuojama, kad dujoms pabrangus 10 proc., šildymas Lietuvoje brangsta 1,5 proc., o biokurui pabrangus tiek pat, šildymo kaina didėja beveik 4 proc.
Per metus biokuro kaina padidėjo 60 proc., o dujų – 180 proc. Įvertinus abu šiuos veiksnius, galimi trys scenarijai: palankiausiu atveju šildymas pabrangtų 20 proc., realistiškiausiu – apie 30 proc., o blogiausiu – 40 proc.
Nors Lietuvoje infliacija jau artėja prie 6 proc., A. Izgorodinas kol kas nemato pagrindo prognozuoti rimtų ekonominių sukrėtimų. Jo teigimu, atsigauna Europos ekonomika, o didelę įtaką daro ir gynybos finansavimas. Pagrindiniai Lietuvos ekonomikos sektoriai esą išlieka pakankamai stiprūs.
Ekonomistas taip pat paminėjo pensijų reformos aspektą, tačiau teigė šiuo metu nematantis indikacijų, dėl kurių reikėtų skelbti apie pavojų Lietuvos ekonomikai.
Visą pokalbį galima išgirsti aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Tekstą parengė tv3.lt praktikantė Aira Švagždytė.
