Artėjantis šaltasis sezonas gyventojams gali reikšti naują kainų augimą. Prognozuojama, kad brangs ne tik šildymas, bet ir dalis kasdienio vartojimo prekių bei paslaugų. Vis dėlto „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigia, kad Lietuvos ekonomikos padėtis išlieka gana tvirta.
Apie galimus pokyčius jis kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“.
Žiema gali būti švelni, o pavasaris – gerokai šaltesnis
Pasak A. Izgorodino, orų prognozės iki gruodžio Europoje numato šiltą, tačiau drėgną laikotarpį. Jo vertinimu, iki lapkričio–gruodžio dujų kainos Europos biržose veikiausiai nei didės, nei mažės.
Tačiau kitų metų sausio, vasario ir kovo mėnesiams modeliai prognozuoja reikšmingą atšalimą. Visi trys mėnesiai gali būti šalti, o tokiu atveju dujų kainos turėtų didėti. Europa į šį šildymo sezoną įžengia su mažiausiomis dujų atsargomis saugyklose per visą istoriją.
Šildymas gali pabrangti iki 40 proc.
Didžiausias tiesioginis smūgis gyventojams, anot ekonomisto, būtų susijęs su šildymo kainomis. Geriausiu atveju jos galėtų padidėti 20 proc., realistiškesniu scenarijumi – 30 proc., o nepalankiausiu atveju pabrangimas siektų apie 40 proc.
Energetikos kainų poveikis gali persiduoti ir maisto rinkai. Labiausiai jautrios būtų daržovės, kurių kainos ypač priklauso nuo energijos brangimo ar pigimo.
Infliacija gali pasiekti 7–8 proc.
Lietuvoje infliacija šiuo metu siekia apie 6 proc. A. Izgorodino vertinimu, dėl energetikos kainų augimo ir jo tiesioginio bei netiesioginio poveikio žiemą šis rodiklis gali pakilti iki 7 proc.
Ekonomistas neatmeta ir 8 proc. infliacijos scenarijaus, tačiau mano, kad tai nesustabdytų šalies ekonomikos. Jis priminė, kad prasidėjus Rusijos ir Ukrainos karui infliacija Lietuvoje buvo pasiekusi apie 20 proc., tačiau didelio vartojimo nuosmukio tuomet nebuvo, išskyrus maisto segmentą.
Pervežimo paslaugos jau brangsta
Logistikos sektorius į pokyčius reaguoja ypač greitai. A. Izgorodinas teigė, kad pagal stebimus indeksus Lietuvos vežėjai, kaip ir kiti Europos transporto sektoriaus dalyviai, jau didina įkainius.
Naftos kaina per porą mėnesių pakilo nuo 80 iki 100, todėl vežėjų sąnaudos išaugo maždaug 20 proc. Šios naštos įmonės, pasak ekonomisto, neprisiima vienos, todėl pervežimai jau brangsta. Tai gali daryti įtaką ir bendram maisto kainų lygiui.
Vis dėlto Lietuvoje atlyginimai kyla, o ekonomika auga. Todėl gyventojų perkamoji galia kol kas išlieka pakankamai stipri, kad dalį kainų augimo būtų galima absorbuoti.
Atlyginimų augimą labiausiai skatina viešasis sektorius
Ekonomistas pastebi, kad atlyginimų didėjimą šiuo metu labiausiai tempia viešasis sektorius. Privačiame sektoriuje situacija sudėtingesnė, nes darbuotojų trūkumas nebėra toks didelis kaip anksčiau.
A. Izgorodino teigimu, tam įtakos gali turėti ir dirbtinis intelektas. Sektoriuose, kurie yra jautrūs šiai technologijai, įskaitant finansus ir ypač IT, lėtėja tiek užimtumo, tiek atlyginimų augimas.
IT sektoriuje atlyginimai dabar auga lėčiausiai nuo 2014 metų. Ekonomistas mano, kad ateityje dirbtinis intelektas vis labiau paveiks ir finansų sektorių, kuriame daug rutininio darbo. Privatų sektorių šie pokyčiai jau pasiekia, o valstybės sektoriuje jų poveikis turėtų pasireikšti lėčiau.
2027-ųjų pavasarį gali netrūkti įtampos
A. Izgorodinas 2027-ųjų pavasarį apibūdino kaip galimai nestabilų. Energetikos kainos gali tiek kilti, tiek mažėti, tačiau apskritai energija veikiausiai išliks brangi. Dėl šildymo ir dujų kainų gali kilti įtampa bei stresas, todėl tam gyventojai turėtų pasiruošti ir morališkai.
Tačiau šie iššūkiai neturėtų sužlugdyti Lietuvos ekonomikos. Europos ekonomika yra stipresnė, nei buvo tikėtasi, o Lietuvos ekonomikos ciklas išlieka labai tvirtas. Kol kas nematyti ryškių ekonomikos silpnėjimo požymių. Kainos kartu su energetikos kaštais turėtų didėti, tačiau augimas neturėtų prilygti tam, kuris buvo fiksuotas 2022–2023 metų infliacijos laikotarpiu.
NT kainų augimą gali pristabdyti didesnė pasiūla
Nekilnojamojo turto rinkoje, A. Izgorodino vertinimu, kainų augimas gali šiek tiek sulėtėti, nes į rinką ateina daug naujų pasiūlymų. Tiesa, gyventojų skaičius, ypač Vilniuje, taip pat didėja, todėl ši pasiūla yra iš dalies reikalinga.
Vis dėlto per trumpą laiką atsirasiantis didesnis būsto pasirinkimas gali pristabdyti kainų augimą. Jam įtakos ir toliau turės energetikos bei atlyginimų kainų pokyčiai.
Kalbėdamas apie paskolų palūkanas, ekonomistas teigė, kad euro zonoje jos dar gali būti padidintos du kartus. Dabartinė „Euribor“ prognozė siekia maždaug 3–3,4 proc., todėl, jo manymu, tai nėra toks didelis veiksnys, kuris iš esmės apribotų gyventojų galimybes įsigyti būstą.
Ekonomika turėtų augti, o atlyginimai – didėti
Ekonomistas neprognozuoja, kad kiti metai bus gerokai lengvesni už šiuos, tačiau nemano, jog jie Lietuvos ekonomikai bus ir gerokai blogesni. Jo vertinimu, šalies ekonomika ir toliau turėtų pakankamai atspariai įveikti įvairius sukrėtimus.
Prognozuojama, kad ekonomikos augimas išliks gana geras, o atlyginimai didės apie 6–7 proc.
Svarbiausias dienos naujienas, ekspertų ir politikų įžvalgas bei komentarus laidoje „Dienos pjūvis“ galima sekti kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
