Po pranešimų, kad Sibiro Irkutsko srityje galimai nuo plaučių maro mirė 28 metų kovos su maru institute dirbusi Darja Šipilova, o šimtai žmonių buvo izoliuoti, situaciją įvertino Seimo narys, užkrečiamųjų ligų specialistas prof. Saulius Čaplinskas.
Jo teigimu, pats žodis „maras“ vis dar kelia didelį nerimą, todėl visuomenėje natūraliai kyla klausimai, ar liga gali grįžti, pasiekti Lietuvą, ar jai gydyti pakanka vaistų ir ar sveikatos sistema būtų pasirengusi.
Neaiškumas sudaro sąlygas sąmokslo teorijoms
S. Čaplinskas pabrėžė, kad šiuo metu nėra pagrindo kalbėti apie Europai artėjančią maro epidemiją. Tačiau, jo nuomone, taip pat nereikėtų nekritiškai priimti visų Rusijos institucijų pranešimų.
Rusijos pareigūnai skelbia, kad moteris mirė nuo nežinomos etiologijos plaučių uždegimo, o ryšio su institute tiriamais pavojingais mikroorganizmais nenustatyta. Tuo metu viešojoje erdvėje pasirodė informacija apie galimą plaučių marą, ligoninės izoliavimą, kontaktų stebėjimą ir papildomas atsargumo priemones.
Todėl, pasak profesoriaus, pagrįsta klausti, kokie tyrimai buvo atlikti, ar patikimai atmestas maro sukėlėjas Yersinia pestis ir ar instituto darbuotoja galėjo užsikrėsti laboratorijoje, dirbdama su maro bakterijomis.
S. Čaplinskas teigė, kad biologinio saugumo srityje pasitikėjimą kuria ne vien pareiškimai, o patikimi duomenys. Kol jų nėra, galimo maro atvejo negalima nei patvirtinti, nei visiškai atmesti. Informacijos trūkumas jau paskatino įvairias versijas – esą Rusija slepia protrūkį, laboratorijoje galėjo pasklisti specialiai sukurtas antibiotikams atsparus sukėlėjas, o įvykis gali būti susijęs su biologiniu ginklu ar naujos pandemijos pradžia. Vis dėlto šiuo metu nė viena iš šių versijų neturi patikimų įrodymų.
Profesorius ragino žmonių klausimų iškart nelaikyti fantazijomis, tačiau aiškiai atskirti faktus, hipotezes ir spekuliacijas. Galimas laboratorinis incidentas nėra tas pats, kas biologinio ginklo kūrimas, vienas neaiškus susirgimas dar nereiškia epidemijos, o informacijos trūkumas savaime neįrodo, kad protrūkis sąmoningai slepiamas.
Net ir patvirtintas atvejis savaime nereikštų plitimo Europoje
S. Čaplinsko vertinimu, net jeigu plaučių maras Rusijoje būtų patvirtintas, tai dar nereikštų, kad infekcija pradės plisti visoje Europoje.
Epidemiologiniu požiūriu pavojingiausia yra plaučių maro forma, nes ji artimo kontakto metu gali būti perduodama per užkrėstus kvėpavimo takų lašelius. Negydoma liga gali progresuoti labai greitai, tačiau maras yra bakterinė infekcija, todėl gydomas antibiotikais. Pradėjus gydymą anksti, ligos prognozė iš esmės pasikeičia.
Specialistas pabrėžė, kad žmonėms Lietuvoje vien dėl žinių iš Sibiro šiuo metu nereikia nei respiratorių, nei kitų ypatingų apsaugos priemonių. Be to, vien keliautojų iš Rusijos atvykimo ribojimas savaime neapsaugotų nuo infekcijos. Vertinant epidemiologinę riziką svarbūs ne tik kelionių maršrutai, bet ir konkretūs kontaktai, simptomai bei reali galimo užsikrėtimo aplinka.
Ši situacija, pasak S. Čaplinsko, primena ir Wuhano pamoką. Iki šiol galutinai nenustatyta, kaip SARS-CoV-2 pirmą kartą pateko į žmonių populiaciją, todėl nėra pagrindo kategoriškai tvirtinti, kad virusas kilo laboratorijoje.
Vis dėlto pirmosiomis protrūkio dienomis nesurinkti, neišsaugoti ar nepasidalyti svarbūs duomenys vėliau gali užkirsti kelią patikimiems atsakymams. Todėl skaidrumas biologinio incidento pradžioje yra ne viešųjų ryšių, o epidemijų prevencijos klausimas.
Irkutsko atvejis taip pat atkreipia dėmesį į augančią antimikrobinio atsparumo problemą. Medikai žmones ramina, kad maras gydomas antibiotikais, tačiau tai galioja tik tol, kol šie vaistai išlieka veiksmingi.
Įvairių bakterijų atsparumas antibiotikams didėja visame pasaulyje. Tai jau nėra vien tinkamo vaistų skyrimo klausimas – ši tendencija tampa ilgalaike biologinio saugumo problema. S. Čaplinskas pabrėžė, kad tai nereiškia, jog šiuo metu Lietuvai gresia antibiotikams atsparus maro sukėlėjas, tačiau pakitusios bakterijos ateityje gali padaryti esamus antimikrobinius vaistus neveiksmingus.
Lietuvos pasirengimas būtų svarbesnis už klausimą apie maro „atėjimą“
Profesoriaus teigimu, Lietuvai svarbiausia ne tai, ar maras iš Sibiro pasieks mūsų šalį, o ar sistema būtų pasirengusi situacijai, jei rytoj atsirastų vienas pacientas, sergantis reta ir potencialiai labai pavojinga infekcija.
Pasirengimas prasideda ne tuomet, kai suskaičiuojami šimtai ligonių, o tada, kai reikia laiku atpažinti vieną neįprastą atvejį. Biologinis saugumas apima ne tik medikus: į jį įtrauktos visuomenės sveikatos institucijos, laboratorijos, veterinarijos tarnybos, civilinė sauga, gynyba, sienų kontrolė, mokslas ir komunikacija.
Prie šių sričių, anot S. Čaplinsko, būtina priskirti ir informacinį atsparumą – gebėjimą visuomenei aiškiai pasakyti, kas žinoma, ko dar trūksta ir kokių veiksmų imamasi. Lietuva jau turi vieną svarbią grandį – aukščiausio saugumo lygmens visuomenės sveikatos laboratoriją, kurios biosaugos reikalavimams valstybė skyrė milijonus eurų.
Irkutsko istorijos nereikėtų nei nuvertinti, nei paversti „juodosios mirties“ sugrįžimo scenarijumi. Patvirtinto maro protrūkio Rusijoje kol kas nėra, todėl Lietuvoje nėra pagrindo imtis specialių individualių apsaugos priemonių.
Tačiau valstybei ši situacija turėtų priminti, kad biologinis saugumas reiškia gebėjimą grėsmę pastebėti anksti, ją patikimai ištirti, sustabdyti plitimą ir nedelsiant pateikti visuomenei patikimą informaciją.
Skelbta, kad moteris galėjo užsikrėsti sudužus mėgintuvėliui
Portalas tv3.lt primena, kad penktadienį pasklido informacija apie Irkutsko srityje nuo plaučių maro galimai mirusią 28 metų Darją Šipilovą, dirbusią kovos su maru institute.
Rusijos leidinys „Liudi Baikala“, remdamasis neįvardytais regiono saugumo tarnyboms artimais šaltiniais, skelbė, kad moteris galėjo užsikrėsti plaučių maru sudužus mėgintuvėliui. Kitos žiniasklaidos priemonės taip pat nurodė galimą ryšį tarp jos mirties ir incidento laboratorijoje.
Leidinys pranešė, kad karantine galėjo atsidurti iki 200 su moterimi kontaktavusių žmonių, tačiau daugiau detalių nepateikė.
Rusijos pareigūnai savo ruožtu teigė, kad po mirties atlikti tyrimai maro nepatvirtino. Irkutsko srities gubernatorius Igoris Kobzevas pirmadienį paskelbė, jog speciali ekspertų komisija nustatė: mirties priežastis buvo nenustatytos etiologijos plaučių uždegimas.
Antradienį Rusijos vartotojų teisių ir sveikatos priežiūros tarnyba „Rospotrebnadzor“ pareiškė, kad internete platinamas dokumentas apie sugriežtintas sanitarines ir epidemiologines priemones bei apribojimus Irkutsko srityje yra suklastotas.
Tarnyba savo „Telegram“ kanale nurodė, kad dokumentas ir jame pateikta informacija nėra oficialūs ir neatitinka tikrovės. Taip pat pabrėžta, kad tokie sprendimai šiuo metu nepriimti, o sanitarinė ir epidemiologinė padėtis Irkutsko srityje yra stabili.
