Seimo Sveikatos reikalų komitetas trečiadienį pritarė naujai Pagalbinio apvaisinimo įstatymo redakcijai ir su ja susijusiems teisės aktų pakeitimams.
Už patobulintą projektą balsavo 6 komiteto nariai, nė vienas nebalsavo prieš, o vienas parlamentaras susilaikė.
Vyriausybės teikiamais pakeitimais siekiama pagerinti pagalbinio apvaisinimo ir vaisingumo išsaugojimo paslaugų prieinamumą, taip pat užtikrinti jų saugumą ir kokybę. Siūloma, kad pagalbinio apvaisinimo paslaugomis galėtų naudotis ne tik susituokusios poros, bet ir nesusituokusios poros bei vienišos moterys.
Komitetas atmetė Seimo nario, „aušriečio“ Karolio Neimanto siūlymą iš galimų paslaugų gavėjų sąrašo pašalinti vienišas moteris. Už šį pasiūlymą balsavo 3 komiteto nariai, 4 buvo prieš.
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė posėdyje nurodė, kad ministerija laikosi Konstitucinio Teismo išaiškinimo: sprendžiant dėl paslaugų turi būti vertinamos asmens medicininės indikacijos, o ne jo šeiminė padėtis.
Komitetas taip pat nepritarė liberalių atstovių Viktorijos Čmilytės-Nielsen ir Editos Rudelienės pasiūlymui leisti vienišoms moterims gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas ir be medicininių indikacijų, jei jos už jas susimokėtų pačios. Už šį siūlymą balsavo 2 nariai, 1 buvo prieš, o 4 susilaikė.
Atmestas ir V. Čmilytės-Nielsen bei E. Rudelienės siūlymas vaisingumo išsaugojimo paslaugoms priskirti embrionų sukūrimą, konservavimą ir laikymą. Už balsavo 1 komiteto narys, prieš buvo 5, dar vienas susilaikė.
Vis dėlto komitetas bendru sutarimu pasiūlė Sveikatos apsaugos ministerijai pradėti platesnes diskusijas su sveikatos priežiūros specialistais, pacientų organizacijomis, ekspertais, teisininkais ir visuomene. Jose būtų svarstoma, ar ir kokiomis sąlygomis vaisingumui išsaugoti galėtų būti kuriami, konservuojami bei laikomi embrionai.
Komitetas taip pat pritarė, kad lytinių ląstelių ir reprodukcinių audinių laikymo vaisingumo išsaugojimo tikslais išlaidos valstybės lėšomis būtų pradėtos kompensuoti nuo 2027 m. Anksčiau buvo numatyta tai daryti nuo 2029 m.
Dabar dėl įstatymo projekto turės balsuoti Seimas.
ELTA primena, kad šiuo metu naujiems pacientams pagalbinio apvaisinimo paslaugos neteikiamos, nes nustojo galioti jų teikimą reglamentavusios nuostatos. Pacientai, kuriems gydymas buvo pradėtas anksčiau, šias paslaugas ir toliau gauna.
Vyriausybė yra pritarusi siekiui didinti pagalbinio apvaisinimo ir vaisingumo išsaugojimo paslaugų prieinamumą bei užtikrinti jų saugumą ir kokybę. Tačiau ankstesnį pataisų projektą ji siūlė nesvarstyti atskirai ir pasirinko sistemiškai keisti pagalbinio apvaisinimo teisinį reguliavimą.
Skaičiuojama, kad išplėtus asmenų, galinčių pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo paslaugomis, ratą, projektui įgyvendinti papildomai prireiktų 1,61 mln. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Nuo 2029 m. dar būtų reikalingi 5,27 mln. eurų valstybės biudžeto asignavimų.
