Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo įteisinti mišrų stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų finansavimo modelį, kuris būtų apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Pagal šį modelį gydymo įstaigoms būtų mokama už faktiškai suteiktas paslaugas ir papildomai skiriama nustatyto dydžio metinė suma, skirta užtikrinti konkrečių profilių paslaugų prieinamumą.
Siūloma, kad papildomo fiksuoto mokėjimo apskaičiavimo metodiką bei susijusių profilių konkrečių asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą nustatytų Vyriausybės patvirtinta tvarka.
Prezidento teigimu, toks sprendimas sudarytų teisines sąlygas ir toliau PSDF lėšomis finansuoti stacionarines aktyviojo gydymo paslaugas, net jei mažėtų pacientų srautai ir bendras suteikiamų paslaugų mastas.
Pagrindinis tikslas – išlaikyti paslaugas regionuose
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad pakeitimai būtų ypač svarbūs siekiant išsaugoti sveikatos prieinamumą ir paslaugų kokybę regiono bei rajono viešojo sektoriaus gydymo įstaigose.
Dokumente pabrėžiama, kad mišrus finansavimas jau taikomas atsiskaitant už skubiosios medicinos pagalbos ir šeimos gydytojo paslaugas, tačiau Sveikatos draudimo įstatyme ši tvarka nėra aiškiai reglamentuota. Šiuo metu jame numatytas mokėjimas už konkrečiai suteiktas sveikatos paslaugas, susietas su draudžiamojo įvykio faktu.
Siūlomas įstatymo pakeitimas ir vėliau priimti poįstatyminiai teisės aktai, projekto rengėjų vertinimu, suteiktų procesui daugiau aiškumo bei skaidrumo. Gydymo įstaigoms tai taip pat leistų stabiliau planuoti veiklą, infrastruktūros investicijas ir darbuotojų kompetencijų stiprinimą ilgesniam laikotarpiui.
Aiškinamajame rašte taip pat teigiama, kad pakeitimas padėtų visapusiškai įgyvendinti privalomojo sveikatos draudimo teisumo principą. Siekiama, kad kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos būtų tolygiai prieinamos visoje Lietuvoje, o gyventojai nebūtų diskriminuojami dėl savo gyvenamosios vietos.
Numatoma, kad sprendimas pagerintų paslaugų prieinamumą rajonų savivaldybių gyventojams, mažintų skirtumus tarp miesto ir kaimo bei prisidėtų prie bendrų šalies sveikatos rodiklių gerėjimo. Tarp jų minimi vidutinė ir sveiko gyvenimo trukmė bei išvengiamo mirtingumo mastas.
Pagal dabar galiojančią tvarką PSDF biudžetas planuojamas skiriant fiksuotą įkainį už konkretų draudžiamąjį įvykį. Jei teikiant paslaugas viršijamas sutartyje su Valstybine ligonių kasa (VLK) nustatytas jų skaičius, už papildomas paslaugas mokama tik iš dalies arba jos apskritai nefinansuojamos.
Mišrus apmokėjimas jau taikomas prioritetinėms paslaugoms, tarp jų skubiajai medicinos pagalbai ir šeimos gydytojų konsultacijoms. Be to, svarbūs gydymo įstaigų padaliniai bei paslaugų grupės papildomai finansuojami atsižvelgiant į poreikį ir finansines galimybes.
