Raseinių rajone esančiame Jūkainių miške gamtos mylėtojai užfiksavo itin retą radinį – į Lietuvos raudonąją knygą įrašytą korališkąjį trapiadigį (Hericium coralloides). Specialistai pabrėžia, kad šio grybo aptikimas rodo, jog miške tebėra natūraliai besivystančių ekosistemų.
Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija pasidalijo V. Greičiaus nuotraukomis ir pastebėjimais. Korališkasis trapiadyglis laikomas vienu jautriausių miško būklės indikatorių, nes gali augti tik esant specifinėms sąlygoms.
Radinys aptiktas neįprastoje vietoje
Grybas pastebėtas ant drėgno juodalksnio kamieno Europinės svarbos aliuvinių miškų buveinėje. Tokia augavietė šiai rūšiai nėra įprasta, todėl specialistai radinį vertina kaip ypač reikšmingą.
Korališkąjį trapiadiglį gyvai pamatyti pavyksta toli gražu ne kiekvienam. Vis dėlto sutikus šį retą grybą, jo negalima liesti ar skinti – galima tik stebėti ir fotografuoti, nes rūšis yra saugoma ir įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Jūkainių miškas – ledynmečio suformuotas banguotas kraštovaizdis, iš visų pusių apsuptas intensyviai dirbamų laukų. Ši nedidelė gamtos teritorija saugoma kaip geomorfologinis draustinis ir priklauso tarptautiniam „Natura 2000“ tinklui.
Įprastai korališkasis trapiadyglis auga ant stambių beržų, drebulių ar ąžuolų virtuolių, todėl jo aptikimas ant juodalksnio kamieno yra išskirtinis. Grybas minta negyva mediena ir atlieka natūralaus miško sanitaro vaidmenį. Kartu jis jautriai reaguoja į aplinkos pokyčius: išlikti gali ten, kur miškas paliekamas natūraliai raidai, yra stambių virtuolių ir pakankamai pastovios drėgmės.
Sutvarkytuose bei išvalytuose miškuose tokioms rūšims sąlygų nebelieka, nes joms būtini natūraliai pūvantys kamienai. Todėl radinys Jūkainių miške patvirtina, kad teritorijoje išsaugojo laukinei gamtai svarbūs kampeliai.
Apie šį ar kitą saugomą augalą, gyvūną ar grybą oficialiai pranešti gali kiekvienas. Tam reikia prisijungti prie Saugomų rūšių informacinės sistemos (SRIS) ir pateikti trumpą pranešimą su nuotrauka bei koordinatėmis. Stebėjimais taip pat galima pasidalyti platformoje „iNaturalist“.
Tokie pranešimai padeda specialistams stebėti retų rūšių būklę ir prisideda prie Lietuvos gamtos vertybių išsaugojimo.
Tekstas ir nuotraukos: V. Greičius. Informacija paskelbta Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos „Facebook“ paskyroje.
