Gyventojai vis garsiau reiškia nepasitenkinimą dėl ilgų eilių pas gydytojus. Jie pabrėžia mokantys privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas, tačiau paslaugų prieinamumas, jų teigimu, negerėja.
„Žinių radijo“ eteryje Marius prisistatęs vyras pasakojo, kad pas ortopedą traumatologą Santariškėse užsiregistravo balandį, tačiau vizito, kaip tikimasi, sulauks tik kitų metų sausį. Jo manymu, viešai skelbiami pažadai neatitinka realybės, o eilės, nepaisant to, ar žmogus moka PSD, ar ne, tik ilgėja. Vyras taip pat teigė, kad dėl to pacientai renkasi privačias įstaigas, kur pas specialistus patenkama gerokai greičiau.
Pandemija pakeitė pacientų srautus
Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis dabartines problemas siejo su po COVID-19 pandemijos susidariusia situacija. Jo teigimu, nemažai lengviau teikiamų paslaugų persikėlė į privatų sektorių, todėl viešosios įstaigos kai kuriose srityse nebegali tinkamai atlikti savo funkcijų.
Ministras taip pat teigė, kad vienas sudėtingiausių uždavinių – išlaikyti gydytojus viešajame sektoriuje, kad jie nepasitrauktų į ekonomiškai patrauklesnę privačią mediciną. Dėl šios priežasties, skirstant kitų metų lėšas, prioritetą planuojama skirti viešosioms sveikatos priežiūros įstaigoms.
Dalis paslaugų turėtų būti teikiama arčiau pacientų namų
Valstybinė ligonių kasa skelbia, kad kitais metais Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas bus perteklinis. Jo augimas, palyginti su kitais fondais, sieks 12,9 proc. Valstybė už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis papildomai skirs 172 mln. eurų.
L. Kukuraitis sakė, kad didesnis finansavimas suteiks galimybių spręsti paslaugų prieinamumo, eilių, taip pat brangių kompensuojamųjų vaistų problemas.
Numatoma papildomai finansuoti paslaugas, kurios turėtų būti kuo arčiau gyventojų. Tarp jų – pediatrija, akušerija ir insulto klasterio paslaugos. Pasak ministro, insulto atveju ypač svarbu, kad pacientai kuo greičiau gautų būtiną pagalbą, todėl šio paslaugų tinklo negalima dar labiau mažinti.
Ministras atkreipė dėmesį, kad kai kuriose vietovėse gimdyvėms iki artimiausio akušerijos skyriaus tenka važiuoti 100 kilometrų. Jo teigimu, panašių atstumų gali būti ir pediatrijos paslaugų srityje.
Medikų atstovė: sistema neišlipa iš planinės ekonomikos
Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos narė Auristida Gerliakienė abejojo, ar didesnis PSDF biudžetas iš esmės pagerins pacientų padėtį. Ji teigė, kad fondo augimas neatspindi už paslaugas mokamo finansavimo didėjimo, o gydymo įstaigoms trūksta lėšų net infliacijai kompensuoti.
A. Gerliakienė taip pat kalbėjo apie viešųjų gydymo įstaigų milijonines skolas. Jos nuomone, sveikatos sistemoje šios problemos nuolat aiškinamos krize, COVID-19 pandemija ar kitomis aplinkybėmis, nors iš esmės sistema, jos vertinimu, vis dar neišsivaduoja iš planinės ekonomikos.
L. Kukuraitis su tokiu vertinimu nesutiko. Ministras teigė, kad pagrindinė problema yra per maži biudžetai, todėl dalį lėšų siekiama nukreipti viešosioms įstaigoms, kad jos turėtų išteklių paslaugoms teikti, o gydytojai nebūtų tik formaliai priskirti konkrečiai įstaigai.
Diskutuojama ir apie didesnes įmokas
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė sakė, kad pacientams sudėtinga suprasti, kur jie gali gauti nemokamas paslaugas, kai viešosios ir privačios gydymo įstaigos nuolat supriešinamos.
Parlamentarė atkreipė dėmesį, kad vienam gyventojui šiemet numatomas 1009 eurų paslaugų krepšelis gali neatitikti realių pacientų poreikių. Ji pabrėžė, kad daug sveikatos priežiūros paslaugų reikia vyresnio amžiaus žmonėms ir vaikams.
J. Sejonienės teigimu, valstybė turėtų ieškoti būdų susitarti su gyventojais dėl didesnio finansavimo. Ji mano, kad PSD įmokos ir pats fondo biudžetas yra per maži, o kitose šalyse draudimo įmokos dažnai būna gerokai didesnės.
Ambicija sumažėjo nuo 30 iki 10 procentų
J. Sejonienė taip pat atkreipė dėmesį, kad anksčiau skelbtas tikslas gydytojų eiles sutrumpinti 30 proc. buvo sumažintas iki 10 proc. Jos vertinimu, tai rodo, kad pradinis užmojis, teikiant PSDF biudžeto projektą, sumenko.
L. Kukuraitis atsakė, kad 10 proc. rodiklis yra preliminarus. Pasak ministro, paslaugų finansavimas didėja 11 proc., todėl susidaro prielaidos pacientams suteikti tiek pat procentų daugiau paslaugų.
2027 metų PSDF biudžetas sieks 4,863 mlrd. eurų
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2027 m. PSDF pajamos turėtų sudaryti 4,863 mlrd. eurų, o išlaidos – 4,760 mlrd. eurų.
Didžiausią pajamų dalį, apie 95 proc., ir toliau sudarys PSD įmokos. Dirbančiųjų įmokos kitąmet turėtų siekti 3,24 mlrd. eurų – 8,4 proc. daugiau nei šiemet.
Valstybės įmokoms už valstybės lėšomis draudžiamus gyventojus numatoma skirti 1,4 mlrd. eurų, arba beveik 297 mln. eurų daugiau nei šiemet. Iš viso PSDF pajamos turėtų padidėti 554 mln. eurų. Iš jų 103,1 mln. eurų planuojama skirti rezervui, o likusias lėšas – sveikatos sistemos poreikiams.
Asmens sveikatos priežiūros paslaugoms numatyta 3,41 mlrd. eurų – beveik 357 mln. eurų daugiau nei šiais metais, neįskaičiuojant lėšų perskirstymo tarp išlaidų eilučių. Šios išlaidos sudarys apie 72 proc. viso PSDF biudžeto.
Papildomas finansavimas bus naudojamas paslaugų plėtrai, naujiems baziniams mokėjimams, taip pat jau taikomų mokėjimų ir bazinių kainų indeksavimui.
Daugiau kaip 912 mln. eurų numatoma skirti vaistams, medicinos pagalbos priemonėms, specialiosios medicininės paskirties maisto produktams ir medicinos priemonių nuomai. Naujiems kompensuojamiesiems vaistams iš rezervinio sąrašo planuojama skirti 13 mln. eurų.
Kitų metų PSDF lėšomis taip pat bus finansuojama skaitmeninių sveikatos sprendimų plėtra. Elektroninės sveikatos ir Išankstinės pacientų registracijos informacinių sistemų eksploatavimui bei plėtrai numatyta 15 mln. eurų. Gydymo įstaigų sveikatos duomenų skaitmenizavimui ir saugai planuojama skirti 3 mln. eurų, vėliau šią sumą ketinama didinti.
Prognozuojama, kad kitąmet PSDF pajamos išlaidas viršys 103,1 mln. eurų. Ši suma būtų pervesta į rezervą ir prireikus panaudota viršsutartinėms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti.
2026 m. pradžioje PSDF rezervas siekė 940 mln. eurų, arba 21,8 proc. metinių fondo pajamų. 2026 m. į jį planuojama pervesti dar 140 mln. eurų. 2027 m. rezervas turėtų siekti 873 mln. eurų, arba 17,9 proc. metinių PSDF pajamų. Prognozuojama, kad 2028 m. jis sudarys 5,195 mlrd. eurų, o 2029 m. – 5,395 mlrd. eurų.
