Sunkiai sergantis žmogus kartais netikėtai tampa žvalesnis: ima kalbėti, juokauti, vaikščioti ar net valgyti. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad jo būklė pagerėjo, tačiau hospiso slaugytoja J. McFadden perspėja, jog toks pokytis gali būti apgaulingas.
Hospiso slaugytoja, socialiniame tinkle „TikTok“ naudojanti paskyrą @hospicenursejulie, dalijasi darbo patirtimi ir kalba apie mirtį bei kitus dažnai nutylimus reiškinius. Ji siekia paaiškinti, kaip organizmas gali pasirūpinti savimi, ir sumažinti žmonių nerimą kalbant apie gyvenimo pabaigą.
Staigus pagerėjimas gali reikšti artėjančią mirtį
J. McFadden pasakojo apie vadinamąjį „atgijimą prieš mirtį“. Taip nutinka žmogui sunkiai sergant ir jau artėjant aktyviai mirimo fazei, kai iki mirties gali būti likusios vos kelios dienos.
Tokiu metu pacientas gali pradėti elgtis taip, lyg būtų pasveikęs: vaikščioti, kalbėti, valgyti, bendrauti ir juokauti. Dėl to artimiesiems kartais susidaro įspūdis, kad liga atsitraukė.
Slaugytojos teigimu, pacientai trumpam susigrąžina anksčiau turėtą elgesį ir daugiau jėgų, tačiau po tokio pagerėjimo dažnai miršta per kelias dienas, o kai kuriais atvejais – net tą pačią naktį.
Vienas komentatorius papasakojo, kad panašiai nutiko jo Alzheimerio liga sirgusiai mamai. Prieš mirtį ji vėl viską prisiminė, juokėsi su dukra ir pasakė, kad ją myli.
J. McFadden tvirtina, kad šį reiškinį patiria maždaug trečdalis hospiso pacientų. Dėl to hospiso darbuotojai iš anksto apie jį įspėja šeimas, kad trumpas artimojo pagerėjimas netaptų netikėta priežastimi, dėl kurios jo mirtis būtų dar skaudesnė.
Apie panašų siužetą žmonės prisiminė ir komentuodami vaizdo įrašą. Jie minėjo serialo „Grei anatomija“ epizodą, kuriame gydytojai tokį būklės pokytį pavadino „atgijimu“. Jame Markas Sloanas atsibudo po to, kai po lėktuvo katastrofos į nieką nebereagavo.
Mokslininkai reiškinio kol kas negali paaiškinti
Šį neįprastą reiškinį ilgą laiką tyrinėja vokiečių mokslininkas Michaelis Nachmas. Jis ieško paaiškinimo, kuris padėtų geriau suprasti, kodėl prieš mirtį kai kurių pacientų būklė trumpam taip smarkiai pasikeičia.
Jo tyrimų duomenimis, apie šį reiškinį žmonės pasakoja jau daugiau nei 250 metų. 84 proc. jį patyrusių žmonių miršta per savaitę, o pusė jų – tą pačią dieną.
Šis reiškinys tebėra medicinos paslaptis. Dalis žmonių jį sieja su dvasiniais įsitikinimais, nes mokslas negali patvirtinti, kad stipriai pažeistos pacientų smegenys gali lengvai sugrįžti į įprastą būseną.
Prieš mirtį pacientai kartais mato mirusius artimuosius
J. McFadden taip pat pasakoja, kad žmonės, esantys arti mirties, kartais pradeda matyti mirusius artimuosius. Dažniausiai tai nutinka likus maždaug mėnesiui iki paciento mirties.
Pacientai gali pasakoti matantys mirusius giminaičius, draugus, seniai nugaišusius augintinius, dvasias ar angelus. Vieni juos regi tarsi sapne, kiti – kaip fiziškai esančius šalia. Kartais pacientai slaugytojų klausia, ar šie taip pat mato tai, ką mato jie.
Daugelis žmonių mano, kad tokie išgyvenimai gali suteikti paguodą prieš mirtį ir sukurti jausmą, jog žmogus vėl susijungs su anksčiau mirusiais artimaisiais.
Pasak J. McFadden, pacientai dažniausiai nebūna išsigandę. Priešingai, tokie regėjimai juos ramina. Jie gali sakyti, kad mirę artimieji žada netrukus ateiti jų pasiimti arba padėti. Slaugytojos teigimu, tai daugeliui žmonių padeda nebesibaiminti mirties.
