Nuo gegužės gydymo įstaigoms sugriežtinta tvarka įpareigoja pacientams užtikrinti paslaugas be papildomų priemokų. Vis dėlto pacientų atstovai teigia pastebintys atvejų, kai žmonių vis dar prašoma susimokėti.
Valstybinė ligonių kasa (VLK) ir verslo atstovai savo ruožtu ragina neskubėti vertinti, ar naujoji sistema jau veikia tinkamai.
Pacientų asociacijos „Gyvastis“ prezidentė Aušra Degutytė LRT radijui sakė, kad pokytis pacientų požiūriu yra teisingas ir reikalingas. Tačiau, jos vertinimu, vien priemokų draudimo nepakanka: būtina užtikrinti savalaikį paslaugų teikimą, jų prieinamumą, mažesnes eiles ir tai, kad pacientai nebūtų priversti rinktis tik mokamų paslaugų.
Pasak A. Degutytės, pacientai pasakoja apie situacijas privačiose gydymo įstaigose, kai už kraujo tyrimą mokėti lyg ir nereikėtų, tačiau atskirai priskaičiuojama tyrimo paėmimo kaina. Ji teigė, kad tokių būdų apeiti nustatytą tvarką vis dar pasitaiko.
Jos nuomone, valstybė turi sustiprinti kontrolės ir priežiūros mechanizmą, kad pacientui nereikėtų mokėti už paslaugą, kuri jau apmokama VLK lėšomis.
Gauta skundų dėl papildomų mokėjimų
VLK direktoriaus vyriausiasis patarėjas Gintaras Kacevičius nurodė, kad nuo gegužės 1-osios, kai pradėjo galioti naujoji tvarka, gauti penki skundai dėl prašomų priemokų. Trys iš jų pasitvirtino, o vienas atvejis dar nagrinėjamas.
Pernai per tokį pat laikotarpį VLK buvo gavusi 15 skundų.
G. Kacevičius pripažino, kad skundų sumažėjo tris kartus, tačiau pabrėžė, jog praėjo per mažai laiko, kad būtų galima daryti tvirtas išvadas apie pokyčio poveikį.
Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Ineta Rizgelė atkreipė dėmesį, kad priemokų draudimas nereiškia, jog visos privačiose medicinos įstaigose teikiamos paslaugos tapo nemokamos.
Jos teigimu, gegužę įsigaliojus pakeitimams trūko Sveikatos apsaugos ministerijos ir ligonių kasos komunikacijos pacientams, todėl žmonėms galėjo būti neaišku, kaip veikia sistema.
I. Rizgelė paaiškino, kad privačios gydymo įstaigos su VLK sudaro sutartis dėl konkrečių paslaugų, o jose nustatomos ir kompensuojamų paslaugų kvotos. Pasiekusi nustatytą ribą, įstaiga gali pasiūlyti tik mokamą paslaugą.
Be to, kai kurioms paslaugoms privačios įstaigos sutarčių su VLK apskritai neturi, todėl pacientui, kuris dėl jų kreipiasi, gali būti pasiūlytas tik mokamas variantas.
Verslo konfederacijos vadovė taip pat mano, kad reformos praktinį veikimą vertinti dar per anksti. Įstatyme poveikio vertinimas numatytas tik po trejų metų.
Kai kuriais atvejais pacientai gali rinktis brangesnes priemones
Kaip skelbė BNS, po pakeitimų pacientams išliko galimybė pasirinkti dalį brangesnių medicinos priemonių ir sumokėti jų kainų skirtumą. Taip pat galima mokėti už komforto paslaugas, kurios neturi įtakos gydymo kokybei.
Seimas pacientų priemokas įstatymu uždraudė pernai lapkritį, tačiau kartu numatė Vyriausybės patvirtintas išimtis.
Vyriausybės sąraše tarp medicinos priemonių, kurių kainų skirtumą gali padengti pats pacientas, nurodyti intraokuliniai lęšiai, klausos implantai ir kai kurios artroskopinėms operacijoms naudojamos priemonės.
Į sąrašą taip pat įtraukti endoprotezai – kelio, klubo, peties, čiurnos, alkūnės ir riešo sąnariams, endorobotinės chirurgijos priemonių komplektai bei specializuotos priemonės, pavyzdžiui, tinkleliai išvaržų operacijoms.
Pacientas savo pageidavimu gali susimokėti ir už nemedicininio aptarnavimo, arba komforto, paslaugas. Tarp jų – individuali palata, pasirinktas maitinimas, artimųjų apgyvendinimas ir maitinimas, papildomas sveikatos duomenų ar jų kopijų pateikimas bei asmeninio asistento, teikiančio nemedicininę pagalbą, paslaugos.
Tačiau už specifinę mitybą, kai ji būtina dėl paciento sveikatos būklės, papildomai mokėti nereikia. Nemokamai turi būti pateikti ir pirmieji medicininiai duomenys bei jų kopijos.
Gydymo įstaigos negali komforto paslaugos kartu su kompensuojamąja paslauga pasiūlyti kaip vienintelio pasirinkimo. Pacientui privalo būti suteikta galimybė rinktis visiškai nemokamą variantą.
Jeigu pacientas pasirenka mokamą komforto paslaugą, apie tai jis turi gydymo įstaigą informuoti raštu.
G. Kacevičius pabrėžė, kad visais atvejais pacientui turi būti prieinama įprasta, analogiška medicinos priemonė. Gydymo įstaiga raštu ir aiškiai turi paaiškinti, kuo skiriasi kompensuojama ir brangesnė priemonė bei ką pacientas gauna pasirinkęs pastarąją. Pacientas raštu turi patvirtinti, kad atsisako kompensuojamos priemonės ir renkasi brangesnę.
